tag:blogger.com,1999:blog-48781865765964017282024-03-13T17:41:50.288+02:00Paskui nosįPARFUMERIJOS KELIAIS IR KLYSTKELIAISEglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.comBlogger222125tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-32476538777051499052023-08-27T20:03:00.010+03:002023-08-27T21:51:55.231+03:00Parfumerijos istorija pėsčiomis<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">Jeigu mylite parfumeriją, tikriausiai, nemažai šia tema skaitote ir domitės. Tačiau, kai paklausiu, ką kas žino apie parfumeriją Lietuvoje, ištinka ilga pauzė. Man pačiai šis klausimas ilgai nedavė ramybės, nes nieko aptikti šia tema nepavyko - problema nė vienam tyrėjui iki šiol nebuvo įdomi ir verta atskiro dėmesio. Tad nuo 2015 m. tiriamąjį darbą pradėjau aš pati, idant užpildyti tuščią mūsų kasdienybės kultūros ir istorijos nišą. Pilnėjant surankiotų istorinių faktų archyvui, pagaliau pradėjo dėliotis ir spalvingas pasakojimas. Jo klausytis ir kviečiu savo vedamoje paskaitoje "Tarp kvepalų ir paplavų: parfumerijos istorija pėsčiomis". Vaikštome Vilniaus Senamiesčiu, šnekamės apie madingiausius skirtingų epochų aromatus, susipažįstame su ryškiausiomis praeities miesto asmenybėmis, neatsiejamomis nuo kvepalų ir būtiniausiai - uodžiame kvapus. </div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">O štai čia - <b><a href="https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000289107/labas-rytas-lietuva-sestadienis-ii-d?time_start=920" style="text-align: left;" target="_blank">trumpas interviu šia tema</a></b>.</div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">Paskaitos datos skelbiamos Facebook paskyroje <a href="https://www.facebook.com/profile.php?id=100063741182246" target="_blank">Paskui nosį</a>. Ateikit! </div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhzuuUntDj3Swp5EaEHkZ2iuekn65K5DozKz2Qa1b_Nuj3nDqxZ8zN_cUz11a-p43Guv3bLplE_Oh1oy_4lyuSJqhg7-n7Ec2zGFIxEYmCVY_fXllCTgofb1A9cYPVNbz13hgqnEKHTtEUeygRNzfUeZp3CWopFeGbN7QMiIavws37ibLRJ22H9Djcpsvf7/s947/Labryt.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="552" data-original-width="947" height="374" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhzuuUntDj3Swp5EaEHkZ2iuekn65K5DozKz2Qa1b_Nuj3nDqxZ8zN_cUz11a-p43Guv3bLplE_Oh1oy_4lyuSJqhg7-n7Ec2zGFIxEYmCVY_fXllCTgofb1A9cYPVNbz13hgqnEKHTtEUeygRNzfUeZp3CWopFeGbN7QMiIavws37ibLRJ22H9Djcpsvf7/w640-h374/Labryt.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><br /></td></tr></tbody></table>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-4693891447445815172023-07-02T08:10:00.003+03:002023-07-02T08:17:37.087+03:00Art de Parfum Sabotage: vaistai po atostogų<p style="text-align: justify;">Kas augot 90-aisiais, turbūt iki šiol prisimenat seną gerą MTV ir jo hituose karaliavusį „dygliuotą“ Beastie Boys vaizdo klipą Sabotage. Paralelė su šituo „nurautu“ ir išsišokėlišku gabalu (kuris ir šiandien skamba vis dar kietai!) nusibrėžė iškart, vos pamačiau naująjį Art de Parfum <i>Sabotage</i>. Pavadinimas, kuris pagauna! Ir idėja, kurią norisi kuo greičiau užuosti. Bet visi įsivaizdavimai apie ką bus <i>Sabotage </i>sugriuvo, nes prisipiešusi parako, benzino, pinigų ir su krauju sumišusio adrenalino tvaiko, gavau absoliutų netikėtumą. Sabotažą galima padaryti smegenis ir uoslę sabotuojant ne kokiais nors chuliganiškais ingredientais, o intensyvia vasariška žaluma, tiksliau, tiršta ir galinga jos esencija, stipriu koncentruotu ekstraktu. Ne šiaip primenančia meditacinį ir gyduolišką miško maudynėms skirtą gamtišką paveiksliuką, o galingą sprogstamąjį užtaisą! Ir todėl juo pasikvėpinę turėsit ne relaksuoti (nepavyks, net jeigu ir norėtųsi), o eisit kautis su viskuo, kas trukdo užtikrintai irtis pirmyn: tingulys, prokrastinacija, kolegų plepalai ar šiaip „nenuotaika“ bus labai nepakeliui. Amazonės ir vikingai, aš su jumis! </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgdmALBonQ7OlT3UxEkztl3yK_FA_M6XqHgKJz_vluRhKoi28vqNnHWUd7lvd8vaFXvYvJKEm8s6UNix74rqeO1FZk2Pk_S04JN09netEk4Y27z-nFd5Qb9IjhGMFcddqRQ_TguW830FKqWxjFhxDdTSvaLftNwykHjVObiPKFnj0BpgctMGZbhfz5lHe0d/s1588/IMG_20230701_062151.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1588" data-original-width="1229" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgdmALBonQ7OlT3UxEkztl3yK_FA_M6XqHgKJz_vluRhKoi28vqNnHWUd7lvd8vaFXvYvJKEm8s6UNix74rqeO1FZk2Pk_S04JN09netEk4Y27z-nFd5Qb9IjhGMFcddqRQ_TguW830FKqWxjFhxDdTSvaLftNwykHjVObiPKFnj0BpgctMGZbhfz5lHe0d/w310-h400/IMG_20230701_062151.jpg" width="310" /></a></div><p style="text-align: justify;">Intensyvūs žalumos kvapai tokią paskirtį kaip tik ir turi – tonizuoti, energizuoti ir pakelti kraujo spaudimą be sporto salės. Ir šiandien parfumerijoje šitas žalumos bumas, kvapus dėliojant iš šalavijų ir pankolių, mėtų, kiečių ir kraujažolių, figų lapų ir citrusų yra išties ryškus. Čia kaip bandymas praminti dilgynėmis apaugusį ir nelabai dar populiarų taką, kur nėra visuotinai mylimų gėlyčių-rožyčių, karamelių-vanilių ir ūdų-pačiulių. Ir šita kryptis, parodyta dar Germaine Cellier pokariu pagaminto dinamitinio <i>Vent Vert</i>, o po to ilgam išnykusi, man patinka. Nes vis dar nelabai turistinė, nelabai trendy (nors ką tik pasirodę <i>Dioriviera </i>arba <i>Aqua Media</i> irgi iš to paties laivo – ar uostėt?).</p><p style="text-align: justify;">Tik yra vienas bet. Žalumos kvapai, jų reklaminės kampanijos, flakonai ir pakuotės jau iš anksto duoda užuominas apie vartotojų uoslių laukiantį žalumos pliūpsnį, o Art de Parfum sugeba pavedžioti už nosies ir nustebinti. Netikiu, kad bent vienas atspėjot po Sabotage slepiantis žalumynų ir citrusų miksą, ir tai yra gerai. Nes taip aromatas tarsi erzina ir kviečia žaisti, parodydamas, kad idėją galima išreikšti nekonvencionaliai ir nenuobodžiai. </p><p style="text-align: justify;">O jei vienu sakiniu – tai <i>Sabotage </i>yra kvapas su konkrečia funkcija, suveikiančia kaip vitamininis kokteilis produktyviai dienos pradžiai. </p><p style="text-align: justify;">Subalansuotas mėgstantiems citrusinį kartumą, gin-tonic su ledu gaivumą ir žolišką energiją. Vaistas be recepto, sugrįžusiems iš atostogų į biurą. Pirmyn! </p>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-56100162531098419412023-03-14T11:55:00.007+02:002023-07-02T08:14:26.062+03:00Kvepalų diena - ar reikalinga?<p style="text-align: justify;">Nuo to laiko, kai pirmą kartą pakviečiau į Kvepalų dieną, kasmet jos laukiu su dideliu nerimu. Ar pavyks sukviesti dalyvius, ar ateis žmonių, ar bus pirkėjų, ar sužinos apie renginį, ar, ar, ar....? Ir net dabar, artėjant jau 7-tam kartui, kai Kvepalų diena tapo visu <a href="https://fb.me/e/EK3GvGBK" target="_blank">Kvepalų savaitgaliu</a>, nerimauju dėl tų pačių dalykų. Ar reikalinga žmonėms tokia šventė, kai viską galima parduoti ir įsigyti internetu? Kai nebereikia niekur nei eiti, nei dalyvauti ir viską gali pasidaryti vienu mygtuko paspaudimu. Visgi metai iš metų matydama džiūgaujančius veidus ir sproginėjančias geras emocijas, gaunu atsakymą į graužiančias vidines abejones. Sumanytas kaip kvepiančios bendrystės poreikis, šis susibūrimas išlieka kvepalų bendruomenę sujungiančiu įvykiu. Kai žmonės planuojasi ir atvyksta iš visos Lietuvos (ir ne tik Lietuvos!), kai praleidžia ištisą dieną - nuo ryto iki vakaro - smalsaudami, šnekučiuodamiesi ir niekur neskubėdami, kai giriasi ilgai medžiotu ir pagaliau surastu bei įsigytu aromatu, kai nenori skirstytis ir lieka dar pabūti kartu prie vyno taurės, nėra geresnio įrodymo, kad tai yra reikalinga. </p><p style="text-align: justify;"><br /></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjYNb8FnG4iVhky_pwsRqUGgK06m4QXFDytbVt-BPNJlKwvVahLFT1vrLi7fbQ_NQDGcb8hT3Uf9X6tIBxWf6qBNEM8d-kqWvR3mlKQpr4aTzRFoUhV5KZBxggwVIQANu_8siX9rRakwas27gvXJv8RfrIQR8iRCX3_3-A7fkMLDJOUNUcPxE642Jq2ZQ/s1080/IG_POST_01.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1080" data-original-width="1080" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjYNb8FnG4iVhky_pwsRqUGgK06m4QXFDytbVt-BPNJlKwvVahLFT1vrLi7fbQ_NQDGcb8hT3Uf9X6tIBxWf6qBNEM8d-kqWvR3mlKQpr4aTzRFoUhV5KZBxggwVIQANu_8siX9rRakwas27gvXJv8RfrIQR8iRCX3_3-A7fkMLDJOUNUcPxE642Jq2ZQ/w640-h640/IG_POST_01.jpg" width="640" /></a></div><br /><p style="text-align: justify;">Todėl kviesdama į šiemetinę Kvepalų dieną, galiu drąsiai žadėti: bus gerai. Ateikit ir įsitikinkit! Šiemet bus dar daugiau mažų versliukų su mažai girdėtais kvepalų brandais, bus mano mylimi kvepalų kolekcininkai su lobiais iš savo privačių spintų, bus gerų kainų ir užkrečiamos geros nuotaikos. Pasimatom!</p><p>PROGRAMA</p><p><b>Kovo 18 d., 10-16 val.: </b><b>Kvepalų turgelis Centro pasaže, Jogailos g. 4.</b></p><p><b>Kovo 19 d., 14 val.: naujų natūralių kvepalų istorijos iš Laimės Kiškūnės lūpų, Studijoje, Lydos g. 4.</b></p>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-87551113872270823752022-12-31T22:33:00.017+02:002023-01-05T08:30:18.614+02:00Žvilgsnis į 2022: kvepalams niekas negresia<div style="text-align: justify;">Kaip atsiminsime 2022-uosius, kalbėdami apie parfumeriją Lietuvoje?</div><div style="text-align: justify;">Nepaisant postkarantininių nuotaikų šleifo ir normalaus gyvenimo tėkmę paraližuojančio karo Ukrainoje, noriu šiuos metus pavadinti optimizmo ir plačių užmojų metais. Vien dėl to, jog nėra buvę, kad per metus vien Vilniuje atsidarytų bent 6 naujos kvepalus siūlančios parduotuvės – fizinės, ne internetinės. Pastarųjų net nebemėginu suskaičiuoti, nes greit pametu skaičių. Rodos, parfumerijos verslui nė motais piešiamos kataklizminės ekonominės prognozės, kylančios nuomos ir paslaugų kainos, stipriai besiniaukiančios pirkėjų nuotaikos. O gal išties šios biznio kategorijos nė velnias neima? Nes žmonės juk kaip norėjo kvepėti, taip ir norės; kaip norėjo pirkti tai, kas suteikia bent minutę laimės, taip ir pirks. Niekas kvepalams negresia, kaip negresia ir raudoniems lūpdažiams bei plaukų dažams. Net karo metu. Ir tai turbūt ir yra atsakymas, kodėl ši aukso gysla taps dar labiau eksploatuojama netolimoje ateityje. Pasaulinė parfumerijos rinka nepaliaujamai auga, ir Lietuvoje akivaizdžiai matome to įrodymus. Faktas, kad kažkas nesugebės pritraukti sau lojalių klientų, bet tai bus ne krentančios perkamosios galios atspindys, o tik nemokėjimas pajusti tai, ko reikia ir norisi šiandienos pirkėjui. Faktas, kad kažkas užsidarys, ir turbūt net labai greitai, nes praeidama pro šalį, kai kuriose naujose krautuvėlėse nuolat matau liūdnai nieko neveikiančias konsultantes – niekas neužsuka. Ir manęs pačios ten visai netraukia, kol nėra savininkų nuovokos, jog pigūs neįdomūs brendai (parduodami už brangiai), neskoningi interjerai ir nulis idėjų be jokios koncepcijos gali generuoti tik apskritą nulį. Tokį modelį teks keisti, jei norėsis gyvuoti ilgiau nei metus ar du.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Bet grįžkime prie 2022. Vakarų šalyse buvo itin daug judėjimo, sąmoningai siekiančio tam tikrų pokyčių parfumerijos kultūroje (ketinu apie tai parašyti išsamiau), o mus pasiekia tik viso to aidas. Braukiama lauk Rytietiškų kvapų kategorija, pervadinant ją Ambrinių šeima; stengiamasi parodyti, kad yra ir kitų rasių bei LGBT parfumerininkų; dar garsiau tariamos kūrėjų pavardės, toliau kovojama už įvardintą aromatų autorystę ir autorines teises. Lietuvoje ši problematika nėra aktuali, nes neturime gamybinės industrijos ir koncernų, kurių ilgus metus augintą politiką, atnešusią šiems milžiniškus pinigus, norima keisti į pagarbesnę tiems, kas ir yra tikrieji autoriai ir kūrėjai. Esame tik stebėtojai ir vartotojai. Ir dargi ne itin savarankiški, o klusniai pasiduodantys bukos reklamos poveikiui. Nes ir vėl perkamiausi kvepalai yra tie, kuriems skiriamos didžiausios pajėgos juos populiarinant. Nesvarbu, ar kalbėsime apie tuos, vienos influencerės vežamus „iš Italijos“ (kur vieną perki, o antrą gauni su nuolaida arba nemokamai), ar apie tuos „nišinius“, prasčiokiškai (o gal ciniškai?) įvardintus „geriausiais metų kvepalais“. Stebiuosi, kad šįkart pasikuklinta pavartoti frazę „geriausi pasaulyje“.</div><div style="text-align: justify;">Štai tokios pabiros paskutiniųjų valandų mintys apie prabėgusius metus. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Mano darytoje nuotraukoje <span style="font-family: "Times New Roman",serif; font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-language: AR-SA; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-fareast-theme-font: minor-latin;">–</span> gražiausias pasaulyje kvapų difuzorius, sukurtas lietuvių menininkės Auksės Miliukaitės.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgX7mAI9zMiPkrAgwekPoGmODzZIgr1hxjzOMjAEx_R1wbO1TogrnVOnhi5QAjKjXlSos3TBPgJs1_YKovcqHlGYcNlX0sy386jr5i7C28HzwjngjDWT9HqimDCwbptGc2CsecZvnqHcd28k7Qx_pjaauI08-iCOsJCMZAW70-CsH9oDELG7n8nxZqayg/s3546/IMG_20220925_143932.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="3546" data-original-width="2975" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgX7mAI9zMiPkrAgwekPoGmODzZIgr1hxjzOMjAEx_R1wbO1TogrnVOnhi5QAjKjXlSos3TBPgJs1_YKovcqHlGYcNlX0sy386jr5i7C28HzwjngjDWT9HqimDCwbptGc2CsecZvnqHcd28k7Qx_pjaauI08-iCOsJCMZAW70-CsH9oDELG7n8nxZqayg/w536-h640/IMG_20220925_143932.jpg" width="536" /></a></div>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-6986844229797317772022-11-12T21:55:00.005+02:002022-11-13T18:44:02.386+02:005 privalomos knygos apie parfumeriją ir kvepalus<p style="text-align: justify;">Knygas apie parfumeriją myliu ne mažiau, nei pačius kvepalus, todėl nuolat stebiu, kas naujo išleidžiama, kas verta dėmesio, o kas nelabai. Turiu ir savo mėgstamiausias, kurias vėl ir vėl atsiverčiu, braukau, prirašau ir be kurių niekaip neišsiversčiau. Būtent jas galėčiau pavadinti geriausiomis savo mokytojomis, jas rekomenduočiau ir pasiryžusiems nerti giliau į parfumerijos vandenis. Pusė mano bibliotekos yra prancūzų kalba, todėl norėdama, kad išvardintos knygos būtų prieinamos platesniam skaitytojų ratui, parinkau vien tas, kurios išleistos ir angliškai. Tik 5, bet tikrai svarbios – jei perskaitysit, būsite laisvi diskutuoti visomis įmanomomis parfumerijos temomis.</p><p style="text-align: justify;"><br /></p><p style="text-align: justify;">Autorių kolektyvas - <b>The Big Book of Perfume</b></p><p style="text-align: justify;"><b></b></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjiV7PC_1M8JTU6b9_AHNFfI9j_DODd15gW3iXxpiFuwjOulJ1PHOtJV5zyv7Hp0FkUTs7viWLpj9vIeHDji-Tfr_L3XZi2fn9LOBreFJoFcHwPRGdBkgO0F3dm8JhYg7j6oLWXYbHW3_50A45iMQ39B8I8AOqhDXMcY8kxCd_rhJ6kos7VGlg2NWfrjw/s628/big.png" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="628" data-original-width="466" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjiV7PC_1M8JTU6b9_AHNFfI9j_DODd15gW3iXxpiFuwjOulJ1PHOtJV5zyv7Hp0FkUTs7viWLpj9vIeHDji-Tfr_L3XZi2fn9LOBreFJoFcHwPRGdBkgO0F3dm8JhYg7j6oLWXYbHW3_50A45iMQ39B8I8AOqhDXMcY8kxCd_rhJ6kos7VGlg2NWfrjw/w296-h400/big.png" width="296" /></a></div></div><p style="text-align: justify;">Tokios knygos, kuri visiems suvokiama kalba, bet su šimtaprocentiniu profesionalumu papasakotų net pačius sudėtingiausius parfumerijos dalykus, reikėjo jau seniai. 2018 m. pasirodžiusi prancūziškai, netrukus ji buvo išversta į anglų kalbą ir tapo dažniausiai minima, kaip itin išsamus pradžiamokslis, supažindinantis su parfumerijos industrija nuo... iki... Tačiau čia ne tik industrija su skyriais apie ingredientus, parfumerio amatą ir net marketingo vingrybes, bet kur kas daugiau – atskiros dalys yra skirtos uoslei, psichologijai, parfumerijos chemijai, istorijai. Jeigu skamba itin rimtai ir sudėtingai, tai skubu pridurti, kad tikrai taip nėra – lakoniška struktūra, visiems suprantama kalba ir specialiai sukurtos šiuolaikinės iliustracijos paverčia „The Big Book of Perfume“ atraktyvia parfumistų enciklopedija. Jei turėti vieną vienintelę knygą, kad suprastum, kas yra parfumerija, – tai šią.</p><p style="text-align: justify;"><b><br /></b></p><p style="text-align: justify;"><b>Michael Edwards - Perfume Legends</b></p><p style="text-align: justify;"><b></b></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><b><br /></b></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><b><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhKUWY4SKvmCQNO48ahtKyMOzr8gGkTIO0qcfBXhhki5ClKXNB_lM1NdtiD2WBmjB8Ld_SIaKyGZvj7yjNEr9nTVstTcxeFbn22X-6D923xiUgUQl4jzcJGuAkQy8p_-uVMvEwBD_1lgTwLAMa3ZySHnY3WIZkTslw-VQ0Vxr2YxV5xnZeoMauS1fjVtQ" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img alt="" data-original-height="500" data-original-width="386" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEhKUWY4SKvmCQNO48ahtKyMOzr8gGkTIO0qcfBXhhki5ClKXNB_lM1NdtiD2WBmjB8Ld_SIaKyGZvj7yjNEr9nTVstTcxeFbn22X-6D923xiUgUQl4jzcJGuAkQy8p_-uVMvEwBD_1lgTwLAMa3ZySHnY3WIZkTslw-VQ0Vxr2YxV5xnZeoMauS1fjVtQ=w308-h400" width="308" /></a></b></div><b><br /><br /></b></div><div style="text-align: justify;">Prieš kelis metus pasirodęs atnaujintas 1998 m. knygos (tiksliau, sunkaus didelio albumo) leidimas tik įrodo, kad savo aktualumo ji neprarado iki šiol. Prancūzų parfumerių sukurti kvepalai-legendos legenda tapusioje (tuoj paaiškinsiu, kodėl) knygoje – vienas kito verti objektai. Tai yra neįkainojamas ir retas brangakmenis dėl pirmą kartą publikuotos ir viešai neskelbtos autentiškos medžiagos apie garsiausius istoriją keitusius aromatus. Norėdami pažinti parfumerijos pasaulį, deja – o gal, laimei? – be klasikos neišsiversite. Nuo <i>Jicky </i>iki <i>Opium</i>, nuo <i>Chanel No.5</i> iki <i>Angel</i>. Kad ją parašytų, autorius tiesiogiai bendravo su kvepalų autoriais, flakonų kūrėjais. O kurių jau nebegalėjo prakalbinti, tiems suteikė balsą istoriniuose archyvuose rastais dokumentais, iliustracijomis, fotografijomis. Viena, kas labai ir net LABAI stipriai nepatinka – tai knygos kaina. Nepatiks ir jums. Kaip pigesnę, bet ir prastesnę turinio bei apimties požiūriu alternatyvą, siūlyčiau <a href="https://www.paskuinosi.lt/2009/11/apie-kvepalus-is-esmes.html" target="_blank">Roja Dove „The Essence of Perfume“</a>.</div><p></p><p style="text-align: justify;"> </p><p style="text-align: justify;"><b>Mandy Aftel - Essence and Alchemy</b></p><p style="text-align: justify;"><b><br /></b></p><p style="text-align: justify;"></p><div class="separator" style="clear: both; font-weight: bold; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEg15tVfNjcEDDMSsRfBk7jAVYZW1JNwlHtwl4Ou3ILHsm-a96jj8GtYNExQOLkuc6_O_0NYnJemFdaDEAPKko-DCZ_G9GkvUUPuKUKPKEinD4ty7_vT6L-7TmMybbtR1vjC7USyZjzh-tmKRAKsqLhqJSWYXY6jCNT6xM4AIgi5XWqW3sTVT38v14zBnQ" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img alt="" data-original-height="800" data-original-width="521" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEg15tVfNjcEDDMSsRfBk7jAVYZW1JNwlHtwl4Ou3ILHsm-a96jj8GtYNExQOLkuc6_O_0NYnJemFdaDEAPKko-DCZ_G9GkvUUPuKUKPKEinD4ty7_vT6L-7TmMybbtR1vjC7USyZjzh-tmKRAKsqLhqJSWYXY6jCNT6xM4AIgi5XWqW3sTVT38v14zBnQ=w260-h400" width="260" /></a></div><br /><div style="text-align: justify;">Čia rekomendacija ieškantiems labiau praktiškos knygos, nuo kurios jau būtų galima pradėti pirmojo būtinumo pažintį su natūraliais kvepalų ingredientais ir gal netgi asmeninę kvapų maišymo praktiką. Jos autorė – <i>indie </i>prekinio ženklo <i>Aftelier </i>įkūrėja ir itin ryški asmenybė. Brendusi Woodstocko laikų Amerikoje, Mandy Aftel turi kone šamanišką nuojautą bei žinias apie aromatinę žaliavą, ir per amatą atėjusia išmintimi dalijasi dosniai, negailėdama net atskleisti paslapčių iš savo kūrybinės laboratorijos. Nežinau, kelintą kartą jau buvo atnaujintas šios knygos tiražas ir kiek jų dar bus, bet ji to verta – iš mano perskaitytų panašaus tipo knygų ši išsiskiria savo universalumu: šalia plataus istorinio ir kultūrinio <i>raw material</i> naudojimo konteksto, labai paprastai išdėstyti praktiniai patarimai tiems, kas netveria savo kailyje kuo greičiau išmėginti parfumerio instrumentažą.</div><p></p><p style="text-align: justify;"><br /></p><p style="text-align: justify;"><b>Alain Corbin - The Foul and the Fragrant</b></p><p style="text-align: justify;"></p><div class="separator" style="clear: both; font-weight: bold; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEjRFY2lTYt2wScEvJg-iL9GtoGCHz_ULGv8uOXiAETA6TAaSgK4wF2YieZM1N6aXbBald08i3P7EQjfER2U6FkHQGZkuRcem0GDfE_YJykuOhFNEaa1O4CACmbFvjcHqAvnE3E7If4Jri6rnhCprXVWIwwo9Kzaw4kMQxuNdWXQZxCtB3f17m3_TJPSfQ" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img alt="" data-original-height="500" data-original-width="333" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEjRFY2lTYt2wScEvJg-iL9GtoGCHz_ULGv8uOXiAETA6TAaSgK4wF2YieZM1N6aXbBald08i3P7EQjfER2U6FkHQGZkuRcem0GDfE_YJykuOhFNEaa1O4CACmbFvjcHqAvnE3E7If4Jri6rnhCprXVWIwwo9Kzaw4kMQxuNdWXQZxCtB3f17m3_TJPSfQ=w267-h400" width="267" /></a></div><br /><div style="text-align: justify;">Sunkioji artilerija, bandantiems perprasti kvapo vaidmenį Vakarų Europos kultūroje. Prancūzų istoriko Alaino Corbino dėmesio centre – kvapai XVIII–XIX a. Prancūzijos visuomenės socialiniame gyvenime. Čia nagrinėjamas ne tiek pačios parfumerijos fenomenas, kiek apskritai aplinkos kvapų įtaka žmogaus kasdienybei. Ypatingai akcentuojama ir blogų kvapų (ligos, nešvaros, taršos, skurdo) reikšmė bei poveikis. Autorius įrodo, kaip kvapas turi galios sąlygoti ir keisti individo būseną, elgesį, lemti socialinius procesus, (trans)formuoti miesto infrastruktūrą ar net architektūrinius sprendimus. Fundamentali ir pirmoji tokio svorio studija, nuo kurios vėliau atsispyrė daugybė kitų sričių mokslininkų, tyrinėjančių žmogaus ir kvapo sąveikas. Tikrai ne kiekvienam, tačiau jos nepaminėti būtų tolygu nepastebėti dramblio kambaryje. (Neapsigaukite – prancūziškame 1982 m. leidime, jos pavadinimas yra „Le miasme et la jonquille“).</div><p></p><p style="text-align: justify;"><br /></p><p style="text-align: justify;"><b>Philippe Claudel - Parfums. A Catalogue of Remembered smells </b></p><p style="text-align: justify;"></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEj6sasjah3LPFKUgiEkkOvyzIfAIePe7ScHsNZ5sPGJKi8v7YyMSqXoZtBbKqqLiJxED887uo_1zNCVHjXq_n08NrnF0p8swSDGrwuAcL_ZhN-Kd6kFVG6shH2T_6fqvYgDmbHD-HviSURoMMbmz_6yC5xjsPL1hL4N4MPqTKN98bOO_yO7Gnj2JbMvlw" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img alt="" data-original-height="380" data-original-width="260" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEj6sasjah3LPFKUgiEkkOvyzIfAIePe7ScHsNZ5sPGJKi8v7YyMSqXoZtBbKqqLiJxED887uo_1zNCVHjXq_n08NrnF0p8swSDGrwuAcL_ZhN-Kd6kFVG6shH2T_6fqvYgDmbHD-HviSURoMMbmz_6yC5xjsPL1hL4N4MPqTKN98bOO_yO7Gnj2JbMvlw=w273-h400" width="273" /></a></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Būtinai panorau įtraukti ir kažką iš beletristikos, nes Suskindo „Kvepalus. Vieno žudiko istoriją“ žino visi, o apie vieno originaliausių dabarties prancūzų rašytojo Philippeʼo Claudelio (gal esate skaitę jo „Brodeką“?) „Kvepalus“ (2012) girdėjęs retas. Taip, vertimo į lietuvių kalbą neturime, bet įsijausti į poetiška kalba išlietas 63 noveles verta pamėginti angliškai ar prancūziškai. Nuo česnako iki cinamono, nuo akacijos iki kanapės, nuo jaunos merginos iki mirties ir kapinių, žuvies ir kalėjimo, moteriškos lyties ir tėvo <i>aftershave.</i>.. Neišsemiamas atminties iškeltų kvapų katalogas, elegantiškai ir nestokojant humoro įžodinantis tai, kas priklauso pasąmonės, pojūčių ir nuojautų teritorijai. Tingiems savaitgalio skaitiniams.</div><p></p><p></p>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-41913790164744816162022-10-05T22:06:00.024+03:002023-01-04T22:28:46.812+02:00Interviu apie senuosius kvepalus ir jų istoriją<p style="text-align: justify;">Neriant gilyn į parfumeriją, be didžiosios klasikos pažinimo <span style="font-family: "Times New Roman", serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">–</span> nė iš vietos. Aromatai-superžvaigždės, parfumeriai-senųjų tradicijų laužytojai ir naujų krypčių pradininkai, kvepalai-šedevrai ir nepavykę projektai <span style="font-family: "Times New Roman", serif; font-size: 12pt; line-height: 107%;">–</span> būtent dėl jų visų šiuolaikinė parfumerija yra tokia, kokią ją turime šiandien. Labai mėgstu į tai gilintis ir ieškoti logiško tęstinumo. Būtent dėl to mano lentynose šalia šiuolaikinės parfumerijos pradėjo kauptis ir vintažinių kvepalų buteliukai, kuriuos uodžiant tiesiogiai galima prisiliesti prie parfumerijos istorijos. </p><p style="text-align: justify;"><br /></p><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiWZpO_1UXEmagx8RVPjAFajZG5drVLOT2pkcwiEbITZ9eF3CWdUn4ULMJh2azWbHieryirGnxO6MUkGyXEOQkJYOBfCFNYEEhWqHKIkPjBqHbLc6FI4lf49Y6plxnf2va54XoTvvhiv3pbN2v8s4wrVjxGfmsyGmX3uRDyTUcaVvFybEdrS2bB4z1pPw/s2048/310667729_5921698681183009_3630179573852812741_n.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="1366" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiWZpO_1UXEmagx8RVPjAFajZG5drVLOT2pkcwiEbITZ9eF3CWdUn4ULMJh2azWbHieryirGnxO6MUkGyXEOQkJYOBfCFNYEEhWqHKIkPjBqHbLc6FI4lf49Y6plxnf2va54XoTvvhiv3pbN2v8s4wrVjxGfmsyGmX3uRDyTUcaVvFybEdrS2bB4z1pPw/w426-h640/310667729_5921698681183009_3630179573852812741_n.jpg" width="426" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Foto by Liudas Masys / Vintažo ženklai</td></tr></tbody></table><br /><p style="text-align: justify;">Šita tema pasirodė įdomi <span style="font-family: "Times New Roman", serif; font-size: 12pt; text-align: justify;">„</span>Vintažo ženklams<span style="font-family: "Times New Roman", serif; font-size: 12pt; text-align: justify;">“</span>, tad prisidėjau pilną rankinę kvepalų ir ėjau pasipasakoti, kam man visa tai. Interviu rasite <a href="https://vintazozenklai.lt/pojuciu-anatomija-kulturoje/paskui-nosi/" target="_blank"><b>čia</b></a>.</p><p style="text-align: justify;">P. S. Savo <a href="https://www.instagram.com/eglebertase/" target="_blank">Instagramo</a> stories uždaviau klausimą, ar mėgstate vintažinius kvepalus. Tik 14 proc. atsakiusiųjų prisipažino, jog NE. Po to buvo atsakymų, kodėl tokie kvepalai patinka, tačiau nesulaukiau nė vieno komentaro, kodėl visgi 'ne'. Įvardinti sudėtinga, sutinku, bet tema įdomi. </p><p style="text-align: justify;"><br /></p><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzHItJxJ6hUtq2ir3gos-vlbg22uc4MK6ZaT5sI3q3CwVMDMRijC8n77Dpfk-CSpeV4uisgJtHpdUrTW0yDKyW3mSsKsGPYIJ0ChrLibTavRyyoaApenTXzPJ6ZKm7_2VhT3orZsE7ntdD6GeRGCYjqpCRHxmR_zExBKwgu34FvXbKBpNdgaruyT9dtw/s900/5R7A6300.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="430" data-original-width="900" height="306" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzHItJxJ6hUtq2ir3gos-vlbg22uc4MK6ZaT5sI3q3CwVMDMRijC8n77Dpfk-CSpeV4uisgJtHpdUrTW0yDKyW3mSsKsGPYIJ0ChrLibTavRyyoaApenTXzPJ6ZKm7_2VhT3orZsE7ntdD6GeRGCYjqpCRHxmR_zExBKwgu34FvXbKBpNdgaruyT9dtw/w640-h306/5R7A6300.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><p style="text-align: left;">Foto by Liudas Masys / Vintažo ženklai</p><div><br /></div></td></tr></tbody></table>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-13397594061769730052022-08-21T12:13:00.004+03:002022-08-21T12:52:43.796+03:00 Kvepalai ir politika<p style="text-align: justify;"><i>Tekstas publikuotas žurnale <a href="https://www.moteris.lt/lt/laisvalaikis/g-75405-kvepalai-ir-politika" target="_blank">Moteris</a>, 2022 m. birželio numeryje.</i></p><p style="text-align: justify;"><b><br /></b></p><p style="text-align: justify;"><b>Ar norėtumėte kvepėti Trumpo vardo kvepalais? O gal geriau – Žirinovskio arba Putino? Jei su šiais veikėjais jums ne pakeliui ar baiminatės pernelyg stipraus maskuliniško efekto, galima rinktis, tarkim, tarp „Feminista“ ir „Miss Obama“. Čia išvardinti kvepalai – tai vos keli su politika susiję realūs produktai. O tuo pačiu – įrodymas, kad parfumerija nėra vien tik nekalta, maloniai nuteikianti priemonė gražesnei kasdienybei kurti.</b></p><p style="text-align: justify;"><b><br /></b></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjNUarAHvBfE29eU_p-UyboUJg1wmjtF5zI94vPtgVVzpaq873wgB3iddbDEIrJEQUkKCTwOo2QANfhc56QDfNk_8buspdgHFFK3CEnfQgjSGOK43nI2h2phhkPMn7gFSGu32PdkJ0PpxNw47b3rxWi7t5EMMD7a1cji6IOzA0jhWGUIYDAKmRzNyI7_g/s593/plp.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="304" data-original-width="593" height="328" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjNUarAHvBfE29eU_p-UyboUJg1wmjtF5zI94vPtgVVzpaq873wgB3iddbDEIrJEQUkKCTwOo2QANfhc56QDfNk_8buspdgHFFK3CEnfQgjSGOK43nI2h2phhkPMn7gFSGu32PdkJ0PpxNw47b3rxWi7t5EMMD7a1cji6IOzA0jhWGUIYDAKmRzNyI7_g/w640-h328/plp.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Leaders Inspired by Putin ir kvepalai Feminista</td></tr></tbody></table><br /><div style="text-align: justify;"><span style="text-align: left;">Tad ką gi bendro turi kvepalai ir politika? Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir nieko. Tačiau neriant gilyn į parfumerijos industrijos sroves, pradeda ryškėti plačiai išsikeroję ir tampriai vienas su kitu persipynę verslo ir pačių įvairiausių politinių pozicijų palaikymo rifai. Šiandienos įvykių fone ši tema suskamba kaip niekada aktualiai ir įdomiai, tuo pačiu apnuogindama kartais beatodairišką pelno siekimą bei tam tikroms vartotojų grupėms pataikaujančius idėjinius sprendimus. Būdama viena iš verslo rūšių, parfumerija, be kita ko, yra ir galingas įrankis idėjų sklaidai. Tarp jų – politinių bei ideologinių. Kvepalai gali nešti žinią, tarnaujančią propagandai, nacionalizmui, partiniam šlovinimui, dirbtinai sukonstruotų legendų ir mitų kūrimui. Tai visada atkreipia dėmesį, įsirėžia vartotojų atmintyje bei, atrodytų, visiškai nekaltai daro įtaką mūsų suvokimui. Ar bent jau bando daryti. Kita vertus, kvepalais transliuoti savo politines nuostatas yra kur kas sudėtingiau, nei kasdien dėvimais drabužiais. Kad tiesiogiai sudalyvautum politiniame akte, užtenka apsivilkti marškinėlius ar neštis drobinį maišelį, ant kurių ryškiai matytųsi skambus šūkis, iškalbingas ženklas, o gal tik atitinkamos spalvos – šiandien jau pakanka vien jų. Tuo tarpu su kvepalais – viskas gerokai subtiliau. Pats aromatas aplinkiniams nesako nieko, jeigu tai nėra visuotinai atpažįstamas ir simboliu netapęs kvapas, kaip, pavyzdžiui, su sovietmečio epocha tapatinamas „Krasnaya Moskva“. Tačiau koks procentas visuomenės jį šiandien žino, ir koks procentas tą žinutę supras bei perskaitys, jei sugalvočiau jais stipriai (dėl užtikrinto efekto) išsikvėpinti? Politinį atspalvį turinčiuose parfumerijos žaidimuose kvapas tėra silpnas veikėjas. Gerokai reikšmingesnį vaidmenį jis užleidžia viešai publikuojamai jo sukūrimo intencijai ir idėjai, flakono bei pakuotės apipavidalinimui, galiausiai – reklamos kampanijai, t. y. viskam, kas yra ne pats kvapas, o tai, kas yra už jo ir kuria jo įvaizdį. Visgi pirkėjo apsisprendimas įsigyti kvepalus su aiškiai išreikšta manifestacija – tai jau tvirtas pareiškimas ir vienos pozicijos palaikymas ne tik idėjiškai, bet ir apčiuopiamai, finansine išraiška.</span></div></div><p><b><i><br /></i></b></p><p><b><i>Pinigai nekvepia?</i></b></p><p style="text-align: justify;">Atidžiau stebintieji parfumerijos pasaulio kasdienybę prisimena prieš kelerius metus kilusią bangą naujienų, skirtų Rusijai – „galingai“, „vieningai“, „nuostabiai“ ir „mylimai“. Epitetų sąrašą galima tęsti, pasitelkiant kilniausius ir dvasingiausius išsireiškimus, tinkančius apibūdinti šaliai, kurios nesuskaičiuojami (nors ir nešvarūs, bet kam gi tai rūpi?) pinigai primaitindavo Vakarų prabangos prekių rinkas. Dėl tokių pinigų galima ir pasistengti, todėl patyrusiems parfumerijos marketingo specialistams sukurti kai ką išties pribloškiančio, pataikaujančio rusofilų ir pačių rusų skoniui bei plačiai atveriančio jų pinigines, nebuvo sunku. Net ir šiandien tuos išties ryškius ėjimus paprasta prisiminti – įstrigo ilgam. Gal net ir visam laikui. </p><p style="text-align: justify;">Neilgtrukus po Krymo aneksijos, Laurentʼas Mazzoneʼas pristatė ryškų medienos-prieskonių kvapą „Unique Russia“. Nedrįsčiau teigti, kad šie du įvykiai tiesiogiai susiję (kaip tą patikrinti?), tačiau Rusija tuo metu buvo intensyviai linksniuojama bei ne mažiau atkakliai stūmė propagandos mašiną, bandydama pateisinti savo agresiją Ukrainoje. Kaip teigė pats kvepalų sumanytojas – tai odė ir dedikacija nuostabiajai Rusijai, tvirtiems ir gražiems jos žmonėms, sukurta visiems, kurie ją myli. Švelniai tariant, skamba įdomiai. Tais pačiais 2015 metais Sergeʼas Lutensas jau anksčiau pristatytą ir išpopuliarėti spėjusį aromatą „LʼEau Froid“ (Šaltas vanduo) supilstė į flakonus, pažymėtus kruvinu sovietų simboliu – raudonu pjautuvu ir kūju. Šis iškalbingas gestas buvo skirtas prabangios firminės Lutenso parduotuvės atidarymui Maskvoje. Pamenu, tąkart jų socialiniuose tinkluose pasirodžius šiai naujienai, viešai paklausiau, kada laukti flakono su nacių svastika – juk tai analogišką užtaisą nešanti žudikiškos diktatūros simbolika. Atsakymo, savaime suprantama, nebuvo. Guodžia tik, kad tai tėra limituotos serijos, apsiribojusios, palyginus, nedideliais tiražais ir jau ne taip lengvai berandamos. Nes antraip, nežinia, ką šiandien darytų legendiniai „Guerlain“ su savo 2018 metais pasirodžiusiu kūriniu „Baisser de Russie“ („Rusijos bučinys“). Šią akimirką toks kvepalų pavadinimas atrodo ne tik dviprasmiškai, bet ir makabriškai. </p><p style="text-align: justify;"><br /></p><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhpqQyqMw6wAOIHobgCnQe5CODHN_k8CU3yPRe2B2JKjgfg-oVLh-vLBHnGlGQMSsloPhKvmogJBESwf382Gs5cF_KxiqsBKSUJHS_FBtvj1r84LlmEBQJY9Z-UgDaaQjxOMHy7V3llmli96bDgmqtaK_k4Mxah__NHcXNJfXTdi6LxwpOYhYz64qAPqQ/s2960/koliazas.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1536" data-original-width="2960" height="332" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhpqQyqMw6wAOIHobgCnQe5CODHN_k8CU3yPRe2B2JKjgfg-oVLh-vLBHnGlGQMSsloPhKvmogJBESwf382Gs5cF_KxiqsBKSUJHS_FBtvj1r84LlmEBQJY9Z-UgDaaQjxOMHy7V3llmli96bDgmqtaK_k4Mxah__NHcXNJfXTdi6LxwpOYhYz64qAPqQ/w640-h332/koliazas.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Laurent Mazzone aromatas Unique Russia, Guerlain Baisser de Russie ir Serge Lutens L'eau Froid</td></tr></tbody></table><p style="text-align: justify;"><b><i><br /></i></b></p><p style="text-align: justify;"><b><i>Rusiškų temų bedugnė </i></b></p><p style="text-align: justify;">Rusiškos temos atrodė amžinos. O šalia to – gaivališkai savitos ir itin derlingos naujoms kūrybinėms reinterpretacijoms. Vakaruose jos yra suvokiamos kaip patrauklus egzotizmas, stipriai veikiantis ir žadinantis vaizduotę ne tik kūrėjams, bet ir vartotojams, kurie ir yra galutinis gamintojo tikslas. Nesuskaičiuojamus tokių temų variantus galima sutikti visame mados ir grožio pasaulyje, pradedant lengvai atpažįstama rusiška praėjusių epochų estetika ir baigiant šiuolaikine gatvės kultūra, persunkta sovietinių blokinių daugiabučių rajonuose laiką stumiančio jaunimo gyvensena ir stiliumi. Dar prieš gerą šimtmetį, kilus masinei kilmingųjų ir naujai besiformuojančiam režimui nepritariančių rusų emigracijai į Prancūziją, šių dviejų šalių kultūros, nors ir kardinaliai skirtingos, vis susiliesdavo. Paryžių išjudino ir apžavėjo Diagilevo baleto trupės gastrolės – taip vadinamieji „Rusiškieji sezonai“ su Igorio Stravinskio, Sergejaus Prokofjevo muzika, dailininkų Leono Baksto, Vasiljevo Kandinskio, Aleksandro Benua, o taip pat – žymiausių prancūzų modernistų darbais. Ir – Gabrielės Chanel kostiumais. Pastarosios pažintis su iš Maskvos pabėgusiu parfumerininku Ernestu Beaux lėmė ir žymiausių kada nors sukurtų kvepalų – Chanel No. 5 – atsiradimą. O atmintin įsirėžiantis metališkas, ledinis aromato skambesys (kontrastuojantis su gėliška šiluma) – tai asmeninė Beaux patirtis iš Rusijos Arkties, Murmansko srities. Atlikęs ten karo tarnybą, parfumerininkas išsivežė stingdančios oro gaivos įspūdį, kurį ir įkūnijo No. 5, panaudojęs iki tol neregėto intensyvumo aldehidų koncentraciją.</p><p style="text-align: justify;"><br /></p><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgar7zSYV89M77U3NrLlY4nWfkeslDT8yMGVvJRRQYdYjEEZfBgsYNoHkWwno0MSug1iF-QoAQ16eLNIvKgTR2R8JFbyaqPoAcXM5rNUBhB4ErkaHAvwvfnwwRX1_wW-Xj7cdxur5Pqi1dp4iKPy9xacQOtgk_Za0VtzmUC9Z8MCORjGJD4y90XeslJHw/s953/Ernest%20Beaux_Chanel%20No.5%20autorius.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="953" data-original-width="670" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgar7zSYV89M77U3NrLlY4nWfkeslDT8yMGVvJRRQYdYjEEZfBgsYNoHkWwno0MSug1iF-QoAQ16eLNIvKgTR2R8JFbyaqPoAcXM5rNUBhB4ErkaHAvwvfnwwRX1_wW-Xj7cdxur5Pqi1dp4iKPy9xacQOtgk_Za0VtzmUC9Z8MCORjGJD4y90XeslJHw/w450-h640/Ernest%20Beaux_Chanel%20No.5%20autorius.jpg" width="450" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Ernestas Beaux, Chanel No. 5 autorius</td></tr></tbody></table><p style="text-align: justify;"><br /></p><p style="text-align: justify;">Tam tikri kultūriniai kodai parfumerijoje yra įsišakniję giliai ir plačiai. Rusiška arbata, rusiška oda, rusų pasakos, literatūriniai personažai, jų muzikos savitumas ir dailės įvaizdžiai tapo ne tik įkvėpimo šaltiniu, bet ir savaimine tokių įvaizdžių reprezentacija gausybėje kvepiančių produktų. Bent po vieną (o dažnai ir po kelis) su rusų kultūra susijusį aromatą turi didelė dalis pačių žinomiausių kvepalų gamintojų. Ir čia skubu paaiškinti – tai ne kaltinimas, o konstatavimas bei akivaizdus įrodymas, kaip tai yra paveiku ir visada užtikrina spalvingą naratyvą, būtiną naujo produkto įvedimui į rinką. Visgi šiandien neapleidžia utopiška mintis: jei tik menas neturėtų nieko bendra su politika! Deja, taip nėra. Valstybinė didžiosios šalies propaganda, puikiai tą suvokdama, dosniai dotuoja talentingiausius savo meno atstovus. Pasinaudodami milijoniniu žinomumu, jie nuolat išstoja su nedviprasmiškais politiniais pareiškimais, palaikančiais prokremlinę politiką. Šiandien plačios Vakarų Europos bei Amerikos auditorijos jiems jau nėra svetingai atvertos, ir, norisi tikėti, kad ilgam ir neatsivers. O kaip bus su rusiškomis temomis ir įkvėpimais? </p><p style="text-align: justify;"><br /></p><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgh1ij8dOHU_VJTbtOamqVrsgmPzsErZ6umHWgXFEl3domwTOoA1ODcofnaVX7sNaZhCwpRyzxGWulx878xbRv0y9rhcH1WWJrhMx-LSMQzsTCt29u6bZx9M2lW7d1ngcDVMB1V7-7HOJbZ9XXZmKl3u0-xIwZneFjGOAB5Hf7v6S8bLs7A0iQgeiaENw/s400/L.T.Piver_Cuir%20de%20Russie.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="400" data-original-width="400" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgh1ij8dOHU_VJTbtOamqVrsgmPzsErZ6umHWgXFEl3domwTOoA1ODcofnaVX7sNaZhCwpRyzxGWulx878xbRv0y9rhcH1WWJrhMx-LSMQzsTCt29u6bZx9M2lW7d1ngcDVMB1V7-7HOJbZ9XXZmKl3u0-xIwZneFjGOAB5Hf7v6S8bLs7A0iQgeiaENw/w400-h400/L.T.Piver_Cuir%20de%20Russie.jpg" width="400" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">L.T. Piver aromatas Cuir de Russie</td></tr></tbody></table><br /><p style="text-align: justify;"><b><i>Reaguoti, ar nerizikuoti?</i></b></p><p style="text-align: justify;">Maži nepriklausomi kvepalų kūrėjai į politines, visuomenines aktualijas gali sureaguoti žaibiškai. Todėl praėjus vos kelioms savaitėms nuo karo prieš Ukrainą pradžios, JAV indie parfumerijos kūrėjai „Black Phoenix Alchemy Lab“ pasiūlė kvepalus, gimusius iš ukrainietiškų inspiracijų: „Sunyashniki“ – su saulėgrąžų ir saulės simbolika, „Nightingale“ – įkvėptus ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos poezijos ir Ukrainos tautosakoje nuolat besikartojančio lakštingalos motyvo ir kt. Pelnas, gautas už šiuos aromatus, skiriamas organizacijoms, šiuo metu tiesiogiai padedančioms Ukrainai. Tokia staigi reakcija pasiūlant naują produktą įmanoma tik smulkiausiems rinkos žaidėjams, kurių nuo idėjos iki jos įgyvendinimo neskiria daugybė kitų sprendimo galią turinčių padalinių ir jų darbuotojų. Nes toks žingsnis – visada pernelyg rizikingas. Politinės temos, kaip reta kuri kita tema, išsiskiria laikinumu ir reikalauja drąsos išreiškiant poziciją. Be to, nesvarbu, kuri pozicija bus išreiškiama, visada atsiras demonstratyviai nepritariančių vartotojų pusė, kuri pasmerks, boikotuos ar netgi skleis nepalankius komentarus ir šitaip kenks pačiam verslui. Savo akimis mačiau surašytą pretenziją aukščiau minėtam parfumerijos gamintojui, kad politinius komentarus reikėtų palikti naujienų puslapiams, nes čia „tiesiog norima pirkti“. Gerai, kad šiam neutraliam (iš tiesų, aišku, kieno pusę palaikančiam) „taikos balandžiui“ buvo atsakyta tiesiai ir suprantamai. </p><p style="text-align: justify;"><br /></p><p style="text-align: justify;"><b><i>Ateities užkalbėjimas</i></b></p><p style="text-align: justify;">Bandykime spėti, ar pasirodys naujų kvepalų, skirtų Ukrainos temai, jos kultūrai, neeilinėms asmenybėms? Gal po šio karo pasaulio dėmesys nuo Maskvos bus perkeltas į Kyjivą? Nes galingų ir iškalbingų simbolių, galinčių įkvėpti ir tapti naujais aromatais, ši šalis turi nė kiek ne mažiau nei kruvinoji jos kaimynė. Tikrai nesiimsiu atsakyti, tačiau akivaizdu, kad tai galėtų būti ne tik šviežių, niekada neeksploatuotų idėjų pliūpsnis, bet tuo pačiu ir dvasinis palaikymas nuniokotai šaliai bei jos žmonėms. Kaip ir mūsų pačių iniciatyva paremti ukrainiečių parfumerininkus, besidomint jų kūryba ir įsigyjant jų kuriamus aromatus. Arba dar vieniems naujiems kvepalams atidėtus pinigus paaukojant tiems, kuriems dabar reikia labiau.</p>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-69889979053397570142022-05-03T12:24:00.003+03:002022-05-03T13:10:51.138+03:00Art de Parfum Kimono Vert: kvepėti gaivia žaluma<div style="text-align: justify;"><b>Kiekvieną kartą, kai prasideda batelių ir atlapotų paltų sezonas, reiškia, kad atėjo laikas žalumos kvapams. O aš kaip sykis sėdžiu parke, išsikvėpinusi naujausiais „Art de parfum“ kvepalais <a href="https://artdeparfum.com/collections/perfume/products/kimono-vert" target="_blank">Kimono Vert</a> (Žalias kimono) ir bandau brėžti paraleles tarp kvapo ir nelabai dar drąsios medžių žalumos. Viskas gražiai sutampa, nes naujasis „Kimono...“ stengiasi atkartoti lengvą žalsvą skaidrumą – kaip akvarelėje su peizažu, kur pavasaris.</b></div><div style="text-align: justify;"><b><br /></b></div><div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjfeWTWOfz0O0qpCnWPbdTBWBKY17cPOVRDGmqHsiNBKsLu1pfkTCEGkx9Ppk5yrDdRKKItZTNFWIzDkO7iqUmNCX0jJpG-oEpDhxhqsFa0vxjYhW12IQNQHDOvuT8XHdWnsPfLlT-vQdLRyaLU3qVJE9NItt33D1ZiQtY5dn_3tIClRwxvbjjX0-EH7Q/s3648/kimono.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2961" data-original-width="3648" height="520" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjfeWTWOfz0O0qpCnWPbdTBWBKY17cPOVRDGmqHsiNBKsLu1pfkTCEGkx9Ppk5yrDdRKKItZTNFWIzDkO7iqUmNCX0jJpG-oEpDhxhqsFa0vxjYhW12IQNQHDOvuT8XHdWnsPfLlT-vQdLRyaLU3qVJE9NItt33D1ZiQtY5dn_3tIClRwxvbjjX0-EH7Q/w640-h520/kimono.jpg" width="640" /></a></div><b><br /></b></div><div style="text-align: justify;">Tik į tą peizažą dar reiktų pridėti šlakelį japonizmo – truputį lotosų, truputį bambukų, truputį vandens tonų. Kvepalų aprašyme ir natų piramidėje viso to nėra (galiu tą suprasti, nes tokia lengvo žalio kvapo koncepcija gali pasirodyti pilnai išeksploatuota ano šimtmečio pabaigoje, kai visi kvėpinomės L<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman",serif; font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-language: AR-SA; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-fareast-theme-font: minor-latin;">ʼ</span>eau par Kenzo, L<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman",serif; font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-language: AR-SA; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-fareast-theme-font: minor-latin;">ʼ</span>eau d<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman",serif; font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-language: AR-SA; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-fareast-theme-font: minor-latin;">ʼ</span>Issey ir pan.), bet pojūtis stiprus. Kita vertus, truputį apsigavau su bazėje įvardintais pačiuliais ir kedrais, įsivaizduodama, kad jie bet kuriuo atveju prasimuš ir duos stiprų medienišką, žemišką skambesį. Tai turiu pastebėti, kad to nėra –<b> kvapas nuo pat pradžios iki galo išlaiko žalsvą vandeninę tonaciją</b>, niekur nenuklysdamas į pažemes.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Parfumerijoje būna kelių tipų žaluma. Sodri, tiršta, svaiginanti – einanti nuo Germaine Cellier „Vent Vert“ (1947) linijos iki šiuolaikinių Anne Flipo „Synthetic Jungle“, Eglijos Vaitkevičės <a href="https://www.exaltatum.com/product-page/pergola-eau-de-parfum-intense" target="_blank">Pergola</a> ir daugybės kitų kvapų su galbanine ferula. Visai kitokia – lengva, gaivi, „arbatinė“ žaluma, atsišakojusi nuo Jeano-Claude<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman",serif; font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-language: AR-SA; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-fareast-theme-font: minor-latin;">ʼ</span>o Ellena<span lang="LT" style="font-family: "Times New Roman",serif; font-size: 12pt; line-height: 107%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-language: AR-SA; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-fareast-theme-font: minor-latin;">ʼ</span>os „Eau Parfumée au Thé Vert“, Franciso Kurkdjiano „Green Tea“ bei „vandeninių“ kvapų srauto. „Kimono Vert“ labai dailiai rikiuojasi šalia visų šių pastarųjų ir papildo tonizuojančių bei „geros savijautos“ aromatų lentyną. Ir dėl to jo dėvėjimo sezonas gerokai išsitęsia, iš pavasario peršokdamas į vasarą ir likdamas ten, kol bus poreikis gaivintis kažkuo vėsinančiu. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><iframe allowfullscreen="" class="BLOG_video_class" height="347" src="https://www.youtube.com/embed/7F8AweftIBc" width="418" youtube-src-id="7F8AweftIBc"></iframe></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Kvėpinantis „Kimono Vert“ neprireiks dešimties purkštelėjimų, prie kurių mes įpratę, kai turim reikalą su visais „gaiviakais“ (atsiprašau už šitą žodį, bet jis baisiai taiklus). Ne, čia pakaks saikingų dviejų. Kadangi nepaisant lengvo charakterio, kvapas išsilaiko ilgai ir ganėtinai intensyviai. Įvardinčiau tai kaip privalumą, nes ne visada pavyksta nešiotis flakoną rankinėje – kartais jis ten tiesiog nebetelpa! </div><div style="text-align: justify;"> </div><div style="text-align: justify;"><b>Viršutinės natos:</b> bergamotė, slyva, eukaliptas, mėta, kvapiųjų našlaičių lapai, metalo natos.</div><div style="text-align: justify;"><b>Širdies natos:</b> vandens natos, žaliosios arbatos akordas, pelargonija, vilkdalgis, magnolija.</div><div style="text-align: justify;"><b>Bazinės natos:</b> samanos, pačiulis, kedras.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Apžvalga parašyta gavus <a href="https://artdeparfum.com/products/discovery-set-all-collection-1" target="_blank">mėginėlių rinkinį</a> iš gamintojo per <a href="https://www.facebook.com/scentsyndicate" target="_blank">Scent Syndicate</a>.</div>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-81430942329389323552022-04-15T14:52:00.019+03:002022-04-20T11:25:14.221+03:00Edward Bess Spanish Veil: apsigaubti paslaptimi<div style="text-align: justify;">Mažai kam Lietuvoje žinomas amerikiečių kosmetikos brendas <a href="https://www.edwardbess.com/collections/fragrance" target="_blank">Edward Bess</a> turbūt taip ir liktų negirdėtas, jei ne jo vardo kvepalų linija, atsiradusi Lietuvoje. Ir jei ne žymusis Carlos Benaïmas, kuris yra visų penkių „Edward Bess“ kvepalų autorius ir 100 proc. garantas, kad esame apsaugoti nuo prastų, nemokšiškai suręstų aromatų. Kai kvepalus dabar gamina visi, kam tik šauna į galvą, kvepalų autorystės momentas yra svarbus ir vertas dėmesio. Atvirai kalbant, vien dėl jo ir užkibau. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Vos išvydus Edward Bess „Spanish Veil“ flakoną, šovė mintis, kad kažkada labai mėgau Byredo „Seven Veils“ – o čia jau iškart proga ieškoti panašumų ir skirtumų. Tačiau Byredo ir Edward Bess aromatiniai „šydai“ turi mažai ką bendro, išskyrus šydo, kaip moteriško gundymo ir viliojimo metaforą. Senuosius biblinius pasakojimus siekianti šydo simbolika abejuose kvapuose išreiškiama saldžia kūniška šiluma. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi9qnSx9Q2YpIZDp3cgFUBLE2c6LVAvCaBS6Qp9ItLF_GgHVUXzyCw3FwbBT6bX46nXvM-hLG9QcClGWtLMXMphAxXcMwCrdfpwenlpj-Lgrxb3y0r8jBrCzVw3VwP8fU-S_jb8dS8Ksd6GcSILMpHCRKQkjUhZweAnmokFvs3q5s95wM6cXdu9Oenl8w/s585/6d9578ef991b17fab9058ae6c0fd0e75.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi9qnSx9Q2YpIZDp3cgFUBLE2c6LVAvCaBS6Qp9ItLF_GgHVUXzyCw3FwbBT6bX46nXvM-hLG9QcClGWtLMXMphAxXcMwCrdfpwenlpj-Lgrxb3y0r8jBrCzVw3VwP8fU-S_jb8dS8Ksd6GcSILMpHCRKQkjUhZweAnmokFvs3q5s95wM6cXdu9Oenl8w/w426-h640/6d9578ef991b17fab9058ae6c0fd0e75.jpg" /></a></div><div style="text-align: justify;"></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Prisipažinsiu, kad pirmiausiai teko gūglinti, kas yra ta <i>spanish veil</i>, ispaniška skraistė, ir kuo gi ji ypatinga. Ispaniškai vadinama<i> la mantilla</i>, ji būdavo dėvima kaip moterų galvos apdangalas mišių metu, o dabar jau beveik užmiršta. Šilkinė arba nėriniuota, balta arba juoda, įamžinta Velazquezo, Goya, Picasso darbuose. Šiauriečiams, tokiems, kaip mes, atrodanti kaip paslaptis ir smalsumą kelianti egzotika. Gal net su vos jaučiama gedulo ar liūdesio užuomina, ir būtinai – erotikos lašu. Stiprus įvaizdis, kurį ikoniškai ir ne vieną kartą savo sceniniais šou kostiumais yra įkūnijusi Madonna.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjwkTseWb5Xf6lgkunDNP1zN8UGJ1LYyQbqo1lHgug_NzM-Qel6TTr-jb0VHyMjWpFUX1jBb-GzWOm8JHBm_D1SfUN4x5hG5oQ5vocRCCrEEWUsYixmhwPFzGGDTG5yk6GFG_GzoarNiQQczeGCbTxqOcvvSg11TdkY-1A-fEbGODsskPnvEMXdwXVHLA/s4800/La_dama_del_abanico,_por_Diego_Vel%C3%A1zquez.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="4800" data-original-width="3560" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjwkTseWb5Xf6lgkunDNP1zN8UGJ1LYyQbqo1lHgug_NzM-Qel6TTr-jb0VHyMjWpFUX1jBb-GzWOm8JHBm_D1SfUN4x5hG5oQ5vocRCCrEEWUsYixmhwPFzGGDTG5yk6GFG_GzoarNiQQczeGCbTxqOcvvSg11TdkY-1A-fEbGODsskPnvEMXdwXVHLA/w474-h640/La_dama_del_abanico,_por_Diego_Vel%C3%A1zquez.jpg" width="474" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Diego Velázquez, Moteris su vėduokle (1638-39)</td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEituD8uhel4gkeWmkuKppMYgMCtykPTf52eYq52eg052BCyKj8V6OHER_7ZWwf5WxhffC9QIuYIF8veBhB5H4-ABo4Kd3HOJRcw6qFWdpQB34aFXy_sqpafU0kS1p3NcKmv_q7z1Wda_LJXX86xcmvPEFmQXIX-kC1y_xyKaM56jfAKtURCcUPdUsMKqQ/s1904/madonna.png" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1354" data-original-width="1904" height="456" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEituD8uhel4gkeWmkuKppMYgMCtykPTf52eYq52eg052BCyKj8V6OHER_7ZWwf5WxhffC9QIuYIF8veBhB5H4-ABo4Kd3HOJRcw6qFWdpQB34aFXy_sqpafU0kS1p3NcKmv_q7z1Wda_LJXX86xcmvPEFmQXIX-kC1y_xyKaM56jfAKtURCcUPdUsMKqQ/w640-h456/madonna.png" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Madonna</td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Kiek glumina oficialiai pateikiamos „Spanish Veil“ natos, nes iš viso įvardintos vos trys: santalas, tongapupės ir gvajokas. Bet nosis realiai užuodžia visko gerokai daugiau ir įdomiau! Žinau, kad ilgi sąrašai visus erzina ir verčia jaustis kiek pasimetusiais, todėl geriau jais nevarginti. Bet jeigu nutylėti, jog „Spanish Veil“ yra stiprus, ambriškai medieniškas kvapas, dvelkiantis medumi, oda, džiovintais vaisiais smilkstančiu aromatingu tabaku ir užgęstantis saldžiais balzaminiais tonais, tai būtų nesąžininga paties aromato atžvilgiu. Kaip nepabosta žvelgti į tą Velázquezo moters portretą, tyrinėti smulkiausias jo detales, taip norisi ieškoti vis naujų niuansų šiuose kvepaluose – nes jų ir randi. Tamsa ir gylis, šešėliai ir prasiskverbiantys šviesos spinduliai, tolima muzika <i>con sordino</i>* – <b>pasikvėpinus „Spanish Veil“, nereikia nė tikro ispaniško šydo – pats aromatas apgaubia rafinuotu slepiamos paslapties pojūčiu. </b></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Rekomenduoju Andy Tauerio „LʼAir du Désert Marocain“, „Sundowner“, Molinard „Habanita“ gerbėjams.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Reviu parašytas gavus kvepalų mėginėlį iš „Visokių daiktų krautuvėlės“.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><i>*Surdina [it. surdina < lot. surdus – kurčias, negirdimas] – įtaisas muzikos instrumentų garsui slopinti.</i></div>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-58030196979505571282022-03-23T18:41:00.005+02:002022-05-05T19:43:10.975+03:00Mitas apie Rusijos parfumerijos didybę<p style="text-align: justify;">Apie Rusijos parfumerijos didybę egzistuoja daugybė mitų. Bet įdomiausia dalis – ir tiesa! – yra ta, jog poros žymiausių rusiškų kvepalų, pagamintų ten, autorystė priklauso ne kam kitam, o prancūzams. Taip, kalbu apie „Krasnaya Moskva“ ir „Troinoi“(!) O ir patys žymieji 19 a. Rusijos parfumerijos fabrikai buvo įkurti iš Prancūzijos atvykusių profesionalių parfumerių, o ne pačių rusų. Pastarieji neturėjo nei <i>know-how</i>, nei reikalingų technologijų, nei apskritai kasdieninio poreikio asmeninės higienos produktams. Ką jau kalbėti apie kvepalus. Tikriausiai, girdėjote apie tokius vardus, kaip Brocard, Rallet (jų produkcija buvo prekiaujama ir Rusijos imperijos užgrobtame Vilniuje). Po 1917 metų revoliucijos, šios įmonės buvo nacionalizuotos ir pervadintos į <i>mylozavodus </i>– Valstybines muilo virimo gamyklas Nr. 4 ir Nr. 5. </p><p style="text-align: justify;"><br /></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEggZ5Ja-ibtKUJwBSEdATX-szS2j0qK22F87yVy6CcRW_0Brfxg4fN-cGI7KYJv2wTZIwMj5U2wIUShU74S4pHvvxNTVLqPKu2tduX_q2r-S930GopCf6FyajTooYw-kiHzRTq3qFdiWEK-7OExbKWJB_-QybS7SPXf4o3F9R7Jky1NdMmqBzcejkv7_Q/s600/open-door-on-a-garden.jpg!Large.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="600" data-original-width="499" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEggZ5Ja-ibtKUJwBSEdATX-szS2j0qK22F87yVy6CcRW_0Brfxg4fN-cGI7KYJv2wTZIwMj5U2wIUShU74S4pHvvxNTVLqPKu2tduX_q2r-S930GopCf6FyajTooYw-kiHzRTq3qFdiWEK-7OExbKWJB_-QybS7SPXf4o3F9R7Jky1NdMmqBzcejkv7_Q/w532-h640/open-door-on-a-garden.jpg!Large.jpg" width="532" /></a></div><br /><p style="text-align: justify;">Bolševikai apskritai kvepalus laikė buržuaziniu išmislu ir blogiu, tad absoliučiai nenuostabu, kad niekada ir nebeturėjo talentų, galinčių sukurti kažką daugiau, nei apgailėtinus bandymus imituoti vakarietišką produkciją. Jei reikia tam įrodymų, prisiminkite (ar paklauskite apie tai savo mamų) ilgas eiles <i>univermaguose</i>, kai „paduodavo“ prancūziškų kvepalų. Ir jei kalbame apie aną laikotarpį, tai visi linksniuoja nuostabiuosius „Climat“, „Fidji“ arba bent jau lenkiškuosiuos „Być Może“. Ne „Shipr“ ir ne „Krasnaya gvozdika“. </p><p style="text-align: justify;">Šiandieniniai įvykiai Rusijoje man labai primena anuos, vykusius prieš šimtmetį, o ir vėliau, XX a. viduryje. Ir nacionalizavimai, ir retorika apie Vakarų nešamą „blogį“, ir tas pats, su niekuo nesupainiojamas gyvuliškos „išvaduotojų“ armijos stumiamas pragaras per beprasmį žudymą, prievartavimus, kankinimus ir visako naikinimą Ukrainoje. Ir tas pats jų noras kvepėti parfumais iš „supuvusių Vakarų“. Keista, ar ne?</p><p style="text-align: justify;"><br /></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhfumn_M1ZNiflJtmZcz4jgOL_RsNFAwRGBMYLOiRjumaBLsnVcPC13mj_0PeX0jJRvUzZzrwzQi6wH_4HyT4mXmXPHNA_xve7QxBwbARYh27ejN-dhX19Y_lqGmZyetYqSkPmtvgEPjd1cQYWl9ADTcsMlc4YOATDnm0-yw8ZZPnqSomqP6tmO8pg6YQ/s731/self-portrait-in-the-mirror-1.jpg!Large.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="600" data-original-width="731" height="526" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhfumn_M1ZNiflJtmZcz4jgOL_RsNFAwRGBMYLOiRjumaBLsnVcPC13mj_0PeX0jJRvUzZzrwzQi6wH_4HyT4mXmXPHNA_xve7QxBwbARYh27ejN-dhX19Y_lqGmZyetYqSkPmtvgEPjd1cQYWl9ADTcsMlc4YOATDnm0-yw8ZZPnqSomqP6tmO8pg6YQ/w640-h526/self-portrait-in-the-mirror-1.jpg!Large.jpg" width="640" /></a></div><p style="text-align: justify;"><br /></p><p style="text-align: justify;">Šio teksto iliustracijos – žymaus rusų dailininko modernisto Konstantino Somovo (1869-1939) darbai. Po revoliucijos šis kūrėjas buvo išvytas iš nuosavo buto, visas turtas – nusavintas, o jo menas tapo nepageidaujamas Sovietų sąjungoje. Labai mėgo kvepalus, kurie tarsi portretuojami veikėjai nuolat išnyra jo tapybos darbuose. Emigravo į Paryžių, kur ir mirė.</p>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-82738886314296403422022-01-19T10:03:00.001+02:002022-04-19T10:10:45.101+03:00Pokalbis apie parfumeriją – LRT laidoje „Be kaukių“<div style="text-align: justify;">Turbūt nedaugelis žinote, kad tikroji mano profesija yra muzikologija. Bet kiek save pamenu, šalia jos gyvenime visada būdavo ir kvapai. Taip ir laviruoju, bandydama palaikyti šiokią tokią lygsvarą. Tikrai ne visada pavyksta, bet stengiuosi.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Apie šias dvi mano kasdienybę laikančias kolonas pasakojau LRT Klasikos programos <a href="https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000197986/be-kaukiu-apciuopti-neapciuopiama-muzikologe-ir-kvepalu-tinklarascio-autore-egle-bertasiene?fbclid=IwAR27F3-LBm2In9eYyW0R2UtDXGeNYZ9F26INscQhSyK85-h3lFKaeB9de94" target="_blank">laidoje <span style="font-family: Source Sans Pro, sans-serif;"><span style="font-size: 18px; letter-spacing: 0.2px;">„</span></span>Be kaukių“</a>. Pasileiskit, turėdami valandą laiko ir kai būsite pasiilgę kalbų apie parfumeriją. Aš pati, jei klausausi ne vairuodama, užsidedu ausines ir paprastai einu ką nors veikti – gaunasi dvigubai išnaudotas laikas, o kriauklės šveitimas ar išmėtytų daiktų sudėliojimas į vietas nebeatrodo toks beprasmiškas :)</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj6R18EW-asa4tCnvC1mOzMrBeJwfvuW8RuWjCvBd2ehZK6D6FazR5nctReV9kEC_oboZk2_63Nce9p_S7UmK5H6GdCmNNBY9EB2tmWdKLL-8vjfxmlF8G8T3ARsX7D9P6pUYBuyt-fSCPFxtrub9Hkfz8C7PxJCoG6KWzE8ezVFmJke6dmBy0WxXxiLQ/s1350/272130679_5171808379505380_2448354344110269463_n.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1350" data-original-width="1080" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj6R18EW-asa4tCnvC1mOzMrBeJwfvuW8RuWjCvBd2ehZK6D6FazR5nctReV9kEC_oboZk2_63Nce9p_S7UmK5H6GdCmNNBY9EB2tmWdKLL-8vjfxmlF8G8T3ARsX7D9P6pUYBuyt-fSCPFxtrub9Hkfz8C7PxJCoG6KWzE8ezVFmJke6dmBy0WxXxiLQ/w512-h640/272130679_5171808379505380_2448354344110269463_n.jpg" width="512" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Nuotr. autorius Gabrielius Kavaliauskas</td></tr></tbody></table>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-71578743645381071362022-01-16T21:02:00.010+02:002022-01-18T21:17:37.223+02:00Kvepianti kasdienybė. Parfumerija XIX–XX a. sandūros Vilniuje ir už jo ribų<div style="text-align: justify;"><i>Tekstas publikuotas žurnale „Naujasis židinys-Aidai“, 2021, Nr. 6.</i></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">XIX a. vidurio – XX a. pradžios Lietuvoje gyvenusių kilmingųjų ir pasiturinčiųjų sluoksnių kasdienybės kultūrą šalia kitų jai derančių epitetų galėtume apibūdinti kaip kvepiančią, ir tai nebūtų perdėta. Visgi tą bylojančių istorinių studijų ir tekstų kol kas neturime, priešingai nei Vakarų Europos humanitarikoje – panašios temos jau kelis pastaruosius dešimtmečius ten nagrinėjamos tiek aukštojo mokslo institucijose, tiek pristatomos platesnei publikai skirtuose leidiniuose. Tiesa, būta ir pas mus pavienių paminėjimų kitoms problematikoms skirtų darbų kontekste, tačiau parfumerija juose anaiptol nėra nagrinėjamos temos ašis, o tik susijęs spalvingesnis šalutinis dėmuo, užimantis visai nereikšmingą (ir turint galvoje studijų apimtį – net nepastebimą) vietą.<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn1">[1]</a> Vis dėlto sklaidant ano laikmečio memuarus, literatūrinius tekstus, rankiojant iš jų paskirus faktus ir net smulkiausias, rodos, visiškai nereikšmingas detales, aiškėja parfumerijos naudojimo bei kvėpinimosi kultūros bruožai, ryškėja Vilniaus krautuvių ir vaistinių, kuriose buvo galima įsigyti kvepiančios produkcijos, žemėlapio kontūrai. Na o vartant senąją periodiką ir fiksuojant joje publikuojamas kvepalų reklamas, sužinome ir tai, ką pirkliai čia atveždavo, ką siūlydavo vietos pirkėjams ir kaip Vilnius, tuo metu buvęs vienos iš Rusijos imperijos gubernijų centrų, šiuo atžvilgiu galėjo atrodyti platesniame ir parfumerinės kultūros požiūriu itin sparčiai augančiame Vakarų Europos kontekste.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">XIX a. antroji pusė Europoje laikoma parfumerijos suklestėjimo pradžia. Kartu su chemijos pramonės proveržiu, naujų sintetinių medžiagų atradimu ir jų pritaikymu parfumerijos gamybai, ėmė rastis ir visiškai naujos, iki tol neregėtos galimybės kvapnią produkciją padaryti gerokai prieinamesne. Be to, imta naudoti serijinę fabrikinę flakonų gamybą, kuri pakeitė iki tol klestėjusį amatininkų, juvelyrų, auksakalių rankų darbą, paprastėjo tam naudojamos medžiagos – tai irgi faktorius, lėmęs dar neregėtą kvapiųjų gaminių sklaidą. Parfumerija kaip niekada iki tol priartėjo prie viduriniojo visuomenės sluoksnio. Ilgus šimtmečius buvusi tik aukštuomenės privilegija ir itin brangiai atsiėjusiu statuso ženklu, ji tapo būtinu madingų prakutusių miestiečių garderobo aksesuaru.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Nustekentas karų, sukilimų, represijų ir emigracijos, Vilnius nebuvo palankiausia vieta tarpti prekybiniam prabangos sektoriui, kuriam priklausė ir kvepalai. Štai koks XIX a. pirmosios pusės Vilniaus vaizdas atgyja Józefo Ignacy Kraszewskio prisiminimuose (tiesa, ne be juntamos gana skeptiškos autoriaus intonacijos): „Bet kiek benorėdamas žiūrėk į miestą, kai jį su kitais palyginsi, nerasi nė mažiausio panašumo į mažiausią sostinę, nors ja kažkada buvęs. (...); miestas bunda gana anksti, naktimis provincialiai miega, visai neišmano apie madas (tai patvirtina faktas, kad Vilniuje niekas apdarų neįsitaiso, išskyrus tuos, kurie apie juos neišmano) ir šventai tiki esąs mažuoju Paryžiumi. Kokia laimė nors tokią nuomonę turėti – apie save.“<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn2">[2]</a> Nors Vilniui iki Paryžiaus buvo toli daugeliu prasmių, prancūziška dvasia čia buvo itin stipri ir tvyrojo dar nuo Švietimo epochos. Atsiskleidusi prancūzų kalbos vartojime, namų įrengimu prancūzišku stiliumi, aprangos madomis, prancūziškų žurnalų, literatūros skaitymu bei dažnomis kelionėmis į ten (tiek diplomatinėmis, tiek poilsinėmis), prancūziška dvasia buvo tiesiogiai susijusi ir su intensyviu, o kartais netgi perdėtu (kas bus akivaizdu iš toliau čia pateiktų pavyzdžių) parfumerijos naudojimu. Neatsitiktinai, nes būtent Prancūzija jau kuris laikas garsėjo tiek gausia parfumerininkų gildija ir jų sukauptu savoir-faire, išradinga šios srities produkcijos įvairove ir rafinuotu jos pritaikymu kasdieniame tualete, tiek idealiomis klimato sąlygomis kvapiųjų augalų auginimui Provanso regione. Kita vertus, nuo asmens sklindantis kvepalų šleifas aplinkinių buvo siejamas su turtu, prestižu, švara, kitaip tariant – su aukštesniu socialiniu laipteliu ir to nesibodėta pabrėžti, greičiau atvirkščiai. Štai kaip „ubago vaks“ – taip save apibūdinęs literatas ir pedagogas Merkelis Račkauskas – rašė savo „Užrašuose“ (tiesa, aprašomas laikas – XX a. pr., tačiau neverta abejoti, kad toks pat varguomenės požiūris į didikus vyravo ir XIX a.): „(...) grafiukai atrodė mums ypatingomis būtybėmis, mus pagaudavo didelis smalsumas sužinoti, kaip jie gyvena, ką valgo, kaip mokosi ir apie ką kalba savo tarpe. Manėme, kad jie visai kitokie negu mes, skurdžiai, kad jų ir fiziologinis gyvenimas kitoks, kad jie neprakaituoja, nesmarvina, o kvepia tarytum angelai.“<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn3">[3]</a> Kvepėjimas atveria dar gilesnę – neapčiuopiamą, tačiau labai gerai jaučiamą – prarają tarp pasiturinčiųjų ir tų „kitų“, skurdžių, kaip ne kartą pamini Račkauskas, apsirėdžiusių nemalonų kvapą skleidžiančiais drabužiais, trenkiančių stipriu prakaito tvaiku. Vis dėlto švara ir šviežių baltinių kvapas, pasirodo, galėjo būti didesnė problema nei tik elementarus nepriteklius, trukdęs jų įsigyti bent kelias poras. Iš Jono Eustachijaus Kosakovskio atsiminimų akivaizdu, jog tai buvo kur kas gilesnė – suvokimo ir pasenusių klaidingų įsitikinimų problema: „Kai iškart po vedybų [1893] mano mama (...) ėmė valdyti Vaitkuškio rūmus, vienas iš pirmųjų jos darbų buvo nupirkti visoms samdinių šeimoms kelis lovos skalbinių ir baltinių komplektus ir pareikalauti, kad jie tuos baltinius nešiotų bei keistų bent kartą per savaitę. Tai buvo sutikta su didžiuliu pasipriešinimu ir nepasitenkinimu, mano motina tapo labai nepopuliaria, samdiniai daugelio ligų priežastimi laikė būtent tą „drakonišką“ nurodymą dėl dažno baltinių ir skalbinių keitimo. Bet po kelių metų tas dalykas Vaitkuškyje pagaliau prigijo ir netgi, kaip elementarios higienos bruožas, iš Vaitkuškio samdinių pirkių išplito ir į aplinkinius kaimus.“<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn4">[4]</a></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Tuo tarpu aukštuomenės aplinkoje, priešingai – pastebimas perdėtas malonių kvapų siekis, kartais net turintis tiesioginės įtakos tam tikrų negalavimų atsiradimui<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn5">[5]</a>. Sofija Tyzenhauzaitė aprašė komišką su parfumerija susijusį epizodą iš Imperatoriaus Aleksandro I vizito Taujėnų dvare 1812 metais: „Atvyko Jo Didenybė; nubėgome pasitikti prie priebučio. Imperatorius išlipo iš brikelės, nusimetė apsiaustą ir pasirodė uniformuotas, su apdovanojimais bei juosta – persirengė vienoje Taujėnų dvaro sodyboje; vėliau ūkininkė mums papasakojo, kad jam buvo migrenos priepuolis nuo ambros kvapą skleidžiančios levandos, kuria buvo iškvėpintas kambarys; tai buvo įprasti Jo Didenybės kvepalai ir ponia notarienė pokštaudama mums davė pauostyti tų kvepalų likučius ant jos rankos, ji mums tvirtino, kad neplaus rankos, nes bijo, kad neišnyktų kvapas. Mes nusijuokėme.“<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn6">[6]</a></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Įprasta buvo kvėpinti ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir garderobą – pradedant viršutiniais drabužiais ir baigiant aksesuarais – pirštinėmis, nosinėmis, vėduoklėmis. Tai buvo visuotinai priimtas, tvirtai įsigalėjęs nerašytas gero tono ženklas. Dar vienas iškalbingas ir vėlgi nesaikingą kvepalų naudojimą iliustruojantis linksmas anekdotiškas vaizdelis – susijęs su Klementina Potockyte-Tiškevičiene: „Dėl tarnų kalbų tėvas nuėjo naktį pas dukterį, kur tuo metu turėjo būti jaunasis Zamoiskis. Susisielojęs tėvas su jam įgimtu delikatumu viską apžiūrėjo, bet taip ir nesuprato, kad tuo metu Zamoiskis tupėjo spintoje ir vos laikėsi nenusičiaudėjęs, mat tiek buvo prikvėpintos suknelės.“<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn7">[7]</a></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Stanislovo Moravskio gavendose taip pat apstu scenų, kuriose figūruoja kvapai, kvepalai. Verta atkreipti dėmesį į jo pastebėjimą apie aukštuomenės tarpe rašytus laiškus, kuriems buvo naudojamas prašmatnus, iškvėpintas paryžietiškas popierius.<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn8">[8]</a></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Pakanka vos kelių čia paminėtų faktų, jog taptų akivaizdu, kad kvepalų kasdieniame gyvenime aukštuomenei reikėjo daug ir pačioms įvairiausioms reikmėms. Būdavo specialiai jų parsivežama iš dažnų kelionių į Prancūziją ir kitas šalis, tačiau tokią didelę paklausą iš dalies galėjo tenkinti ir vietos pirklių krautuvės. Šalia gausaus būtiniausių prekių parduotuvių tinklo ir turgaviečių Vilniuje buvo nemažai vietų, kur galėjai įsigyti kvepalų. Visų pirma – tai itin svarbi šiuo požiūriu vaistinių tradicija, susiformavusi dar XVI a. pirmojoje pusėje. Iki pat XVIII a. pabaigos parfumerija kasdienybėje atliko medicininį bei higieninį vaidmenį. Tik 1777 metais, prancūzų kvepalininkas Antoineʼas Dejeanas savo veikale „Traité des odeurs“ pabrėžė hedonistinę parfumerijos paskirtį ir poreikį ją gaminti išskirtinai sveikiems žmonėms, o ne ligų kamuojamiems nelaimėliams. Iki tol kvapieji vandenys, lygiai kaip ir prieskoniai, tarnavę ne tik virtuvėje, bet ir namų vaistinėlėse ar religinėse apeigose, buvo įprasta prekė vaistinėse ir nederėtų šio fakto pateikti kaip keliančio nuostabą (lietuvių tyrinėtojų darbuose tai pasitaiko). Jų gamyba – neatsiejama nuo farmacininkų darbo, kurie turėjo atitinkamą biblioteką, receptūras, praktinius įgūdžius ir tam reikalingą įrangą. Štai 1821 metų periodiniame leidinyje vaistininkams „Pamietnik farmaceutyczny Wileński“ atskiras skyrius skirtas techninei daliai, kurioje – net keli straipsniai apie ekstrakciją, taip pat apie naują ekstraktų garinimo būdą. Šalia išsamaus procesų aprašymo, supažindinama ir su ekstrakcijos aparatu – jo sandara ir veikimo principu. Kaip leidinio priedas, pabaigoje pateikiamas detalus aptariamo prietaiso brėžinys. Antrajame tų pačių metų numeryje publikuojamas tekstas apie naujus distiliavimo aparatus, o taip pat – atskiras straipsnis apie eterinių aliejų ir hidrolatų distiliavimą, priedų dalyje – distiliavimo aparato techninė schema.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Nežinomo XIX a. pradžios lietuvių autoriaus tapybos darbe kaip tik matyti ligoninės vaistinės aplinka ir distiliavimui skirtas prietaisas – stiklinis alembikas. Šalia – grūstuvė vaistažolėms bei prieskoniams, ant stalo – svarstyklės. Visa tai – neatskiriama medikamentų ir kvapiųjų distiliatų gamybos proceso dalis.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgXhFPCKE-ANVY1HpG-Sf140p1IjXaZ-C7nd82AIh9ynAMroQbH1mzqkG0vWpDWm6mYjQAeUI2WQ7nptT9AulEuUAHu3gAnOthnOYDM0DIVIbEHN8jnHSdRGL4EpEIakORis83QNpV483PvdrFRDnnKCPju8zYxkqHAbZ_KmD_hhJR-UErOyUVYPitfXg=s1385" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1080" data-original-width="1385" height="500" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgXhFPCKE-ANVY1HpG-Sf140p1IjXaZ-C7nd82AIh9ynAMroQbH1mzqkG0vWpDWm6mYjQAeUI2WQ7nptT9AulEuUAHu3gAnOthnOYDM0DIVIbEHN8jnHSdRGL4EpEIakORis83QNpV483PvdrFRDnnKCPju8zYxkqHAbZ_KmD_hhJR-UErOyUVYPitfXg=w640-h500" width="640" /></a></div><div style="text-align: center;"><span style="font-size: x-small;">Nežinomas Lietuvos dailininkas. „Vienuolyno ligoninėje“, XIX a. pr. (LDM ED 67657; LDM T 6292)</span></div><div style="text-align: center;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Tam tikslui buvo naudojama ne tik vietinė žaliava, kaip antai vienuolynų vaistažolių, prieskonių daržuose auginami žolynai ar gausiai vidurvasarį užderantys liepų žiedai, bet ir atvežtinė medžiaga. Populiariausi ingredientai – dar nuo viduramžių sveikatinimosi tikslams naudoti įvairūs prieskoniai, rozmarinai, levandos, rožės, šalavijai, našlaitės. Gaminių paskirtis įprastai buvo daugiafunkcinė, apimanti tiek išorinį, tiek vidinį vartojimą: prausimuisi, žaizdų dezinfekcijai, vidiniams negalavimams slopinti, o ir pačiam kvapui priskirta gydomoji, apsaugos nuo įvairių užkratų ir ligų funkcija.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Dėl istorinių šaltinių stokos, deja, neturime išsamaus ir ryškaus prekybos parfumerija Vilniuje vaizdo, tačiau į pagalbą ateina XIX a. memuarai ir gausūs reklaminiai skelbimai periodiniuose leidiniuose. Tikriausiai, vienas dažniausiai cituojamų fragmentų apie prašmatnių užsieninių prekių pardavimą – tai epizodas iš Gabrielės Giunterytės-Puzinienės prisiminimų knygos: „Paryžietiškų pirštinaičių, kvepalų, bižuterijos, bronzos dirbinių, krištolo ir įvairių smulkmenų dovanoti draugams vardinių išvakarėse būdavo skubama pas Fiorentinį, tuo metu pas jį vienintelis įėjimas buvo iš kampo, o iš gatvės jau kvepėjo daili krautuvė, kurioje visada buvo galima sutikti ką nors iš elegantiško pasaulio.“<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn9">[9]</a> Ir čia pat priduriama, jog „daugiausia iš visų krautuvių buvo cukrainių ir vaistinių“, o būtent pastarosiose, kaip minėta aukščiau, visada galėjai rasti ir kvepalų. Kokį jų asortimentą siūlė garsioji Pranciškaus Fiorentinio, į Lietuvą atvykusio 1795 metais ir tapusio Vilniaus pirkliu, krautuvė, veikusi iki pat I Pasaulinio karo? Kol kas klausimas lieka atviras, priešingai, nei kai kurie ryškesni faktai, atskleidžiantys Fiorentinio bei jo paveldėtojų – žmonos Teklės ir sūnaus Antano – verslo detales<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn10">[10]</a>.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Kitos žymesnės parfumerijos ir kosmetikos krautuvės taip pat veikė netoliese, pačioje Vilniaus širdyje. 1802 metais Pilies gatvėje kvepalais prekiavo italų kilmės pirklys Juozapas Skavezanis, 1808 metais parfumerijos parduotuvę ir smuklę turėjo Juozapas Bolechovskis<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn11">[11]</a>. XIX a. pabaigoje vaistų ir kosmetikos krautuvę Vokiečių gatvėje atidarė Isaacas B. Segalis<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn12">[12]</a>, į Vilnių su šeima atvykęs iš Rusijos. Tai buvo neeilinių gebėjimų pirklys, kurio veikla buvo įvertinta valstybiniu mastu – už Prancūzijos ir Rusijos prekybinių ryšių plėtojimą, jis buvo apdovanotas aukso medaliu Pasaulinėje parodoje Paryžiuje (1869 m.), be to, Prancūzijos vyriausybė jį siūlė konsulato agento pareigoms. Dar iki XX a., plečiantis verslui, Segalis su savo Prekybos namais (Торговый Домъ „Сегаль И. Б.“) 1888 metais įsikūrė Trakų gatvėje, Tiškevičiaus name, kur po kiek laiko įsirengė ir gamybines patalpas. Labai greitai Segalio vaistinės ir parfumerijos prekių parduotuvė tapo viena lankomiausių Vilniuje, tad jau po jo mirties verslą perėmę vaikai atidarė padalinius Pilies, Šv. Jurgio, Pylimo gatvėse.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Segalio krautuvių reklama periodikoje – kone gausiausia. Būtent jos dėka paaiškėja faktas, kad imperiniame Vilniuje buvo galima įsigyti ne tik didžiausių Rusijos parfumerijos fabrikų „Brocard & Co.“ („Брокар и К.“) ir „A. Rallet & Co.“ („А. Ралле и К.“) produkcijos, bet ir geidžiamiausios bei tuo metu madingiausios paryžietiškos prabangos. Vardinami patys garsiausi ir reikšmingiausi, į parfumerijos istoriją jau įėję vardai, padarę didžiausią revoliuciją šios srities vystymuisi ir milžiniškam kvepalų išpopuliarėjimui. Be jokios abejonės, tai buvo ir patys kokybiškiausi produktai, kokius tik buvo galima įsigyti Europos rinkoje apskritai: naujausi „Coty“, „Guerlain“, „Houbigant“, „DʼOrsay“, „Roger et Gallet“, „L. T. Piver“, „Ed. Pinaud“, „V. Rigaud“ kvepalai, kaip rašoma, parduodami „už protingas vidutines kainas“. Taip pat čia galėjai rasti aromatų iš Anglijos ir populiarųjį Kiolno odekoloną „N. 4711“. Akivaizdu, kad tokia pasiūla buvo pajėgi patenkinti net pačius išrankiausius vilniečius. Galima tik spėlioti, kiek lankytojų Segalio parduotuvės pritraukdavo prieškalėdiniu laikotarpiu, kai laikraščiuose nuolatos mirgėjo skelbimai apie didįjį kalėdinį išpardavimą ir itin platų dovanų pasirinkimą.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div> <div style="text-align: justify;">Gana panašų asortimentą siūlė ir kita ne mažiau reklamuota Vilniaus vieta – I. M. Pružano vaistinės ir kosmetikos prekių krautuvė, įsikūrusi Šv. Jurgio gatvėje. Atskirai reiktų paminėti Pružano taikytą naujai pasirodžiusių kvepalų populiarinimo būdą – nemokamą mėginėlių dalijimą pirkėjams. Tuo metu ši praktika buvo įprasta tiek Paryžiaus, tiek Maskvos, Sankt Peterburgo parfumerinėse, kaip veiksmingas ir efektyvus būdas atkreipti vartotojų dėmesį. Šalia nemokamų mėginių būdavo platinama ir specialiai miniatiūrinėse pakuotėse pagaminta reklaminė produkcija už ypatingai žemą kainą<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn13">[13]</a>.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Žydų kvartale Vokiečių gatvėje, šalia gausybės įvairiausiomis smulkmenomis ir rakandais prekiavusių pirklių krautuvėlių, keliose jų taip pat buvo galima rasti kvepalų – minimos Leibos Šerelso galanterijos, Eduardo Šporo vaistinės prekių parduotuvės<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn14">[14]</a>. Detalesnio tyrimo reikalauja viena ištaigingiausių anuomet Vilniaus vietų – Leibos ir Rivkos Zalkindų prekybos namai, įkurti Didžiojoje gatvėje 1872 metais ir veikę iki bankroto 1932-aisiais. Paryžietišką Grand magasins stilių imituojanti parduotuvė buvo įrengta per tris aukštus, o 20-yje jos skyrių galėjai rasti visko, apie ką tik įmanoma pagalvoti – nuo drabužių, avalynės, galanterijos, iki patefonų, indų, baldų ir kitų prekių. Parfumerija ar kosmetika Zalkindų parduotuvės reklamose atskirai neminima, tačiau tyrinėjant toliau, galbūt atsiras ir naujų duomenų.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Galiausiai, reiktų paminėti tradicines ir kasmet vykdavusias Vilniaus muges – Šv. Kazimierą ir Šv. Jurgį. Gabrielės Giunterytės-Puzinienės teigimu, į jas susirinkdavo „minios perkančiųjų ir šiaip smalsaujančių. Turkai su šaliais, Malcovas su stiklo dirbiniais, Muchinas iš Maskvos su kartūnu ir drobe, galanterininkas Vitkovskis iš Charkovo – kiekvienas viliojo savo prekėmis.“ Su plataus asortimento dažniausiai manufaktūrinėmis prekėmis suvažiuodavo pirkliai iš Rusijos, Lenkijos, Rygos, Karaliaučiaus<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn15">[15]</a>. Kaip savo prisiminimuose apie Vilnių užsimena Ludwikas Czarkowskis, „prekės ten buvusios „stereotipinės“: avalynė, medžio dirbiniai, saldumynai, rūbai, šilkas, kilimai“, tačiau tarp viso to minimi ir Torunės kvepalai, muilai ir muiliukai<a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftn16">[16]</a>. Deja, jokio tikslesnio apibūdinimo – nei kas jais prekiavo, nei kas buvo jų gamintojas, memuaristas skaitytojui nepateikė.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">XIX a.–XX a. pr. Vilniaus aukštesniesiems sluoksniams parfumerija buvo įprastinė kasdienio naudojimo prekė, tapusi jų statuso liudininke ir netiesiogine solidžių pajamų išraiška. Kartu su asmens higiena, kuri vis dar nebuvo savaime suprantama vargingesniems gyventojams, ją galima apibūdinti kaip pasiturinčio, švaraus gyvenimo sinonimu. Įprasta buvo parfumerijos parsivežti iš kelionių po užsienio šalis ir gausiai ją naudoti tiek aromatizuojant savo gyvenamąją aplinką, tiek garderobą ir aksesuarus. Nors XIX a. pagrindinės vietos įsigyti kvepalus buvo vaistinės, ilgainiui centrinėje miesto dalyje daugėjo krautuvių, kuriose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kosmetikai ir parfumerijai. Šalia rusiškos ir lenkiškos produkcijos, XX a. pr. Vilniuje buvo galima rasti garsiausių to meto Vakarų Europos parfumerijos namų produkcijos, kuri lygiai taip pat buvo geidžiama ir užsienyje. Vyravo prancūzų kvepalų kūrėjų aromatai, puoselėję senas šios srities gamybos ir naudojimo tradicijas. Sėkmingiausiai dirbę Vilniaus pirkliai turėjo net po kelias parduotuves ir ypač entuziastingai bei nuosekliai savo veiklą reklamavo vietos periodinėje spaudoje.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: right;"><i>Už vertingas pastabas ruošiant šį tekstą, nuoširdžiai dėkoju doc. dr. Daliai Klajumienei.</i></div><div style="text-align: right;"><br /></div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">-----------------------------------</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref1">[1]</a> Žr. Aelitos Ambrulevičiūtės darbus, skirtus XIX a.–XX a. pr. Vilniaus pirklių veiklai.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref2">[2]</a> Józef Ignacy Kraszewski, „Vilniaus prisiminimai (1830–1835)”, in: Literatūra ir menas, 2013-01-11, Nr. 3409, p. 4.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref3">[3]</a> Merkelis Račkauskas, Užrašai. Dvidešimt metų (1885–1905) Žemaitijos užkampy, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008, p. 86.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref4">[4]</a> Jonas Eustachijus Kosakovskis, Vaikystės metų užrašai 1903–1910, Ukmergė, 2019, p. 44.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref5">[5]</a> Kone garsiausias parfumerijos sukeltos ligos pavyzdys – tai Liudvikui XIV pasireiškusi anosmija ir migrena. Žr. Elisabeth de Feydeau, Les Parfums. Histoire, anthologie, dictionnaire, Paris: Robert Laffont, 2011, p. 974.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref6">[6]</a> Sofija Tyzenhauzaitė, Reminiscencijos, <a href="http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LF00/Sofija_Tyzenhauzait%C4%97._Reminiscencijos.LF0302.pdf">http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LF00/Sofija_Tyzenhauzait%C4%97._Reminiscencijos.LF0302.pdf</a> (žiūrėta 2021-02-24).</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref7">[7]</a> Aistė Bimbirytė-Mackevičienė, Klementina Tiškevičienė iš Potockių: viešas ir privatus aristokratės gyvenimas XIX a. II p.–XX a. pr., <a href="https://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:2099842/datastreams/MAIN/content">https://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:2099842/datastreams/MAIN/content</a> (žiūrėta 2021-02-24).</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref8">[8]</a> Stanislovas Moravskis, Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818-1825), Vilnius: Mintis, 1994.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref9">[9]</a> Gabrielė Giunterytė Puzinienė, op. cit., p. 126.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref10">[10]</a> Aelita Ambrulevičiūtė, „Vilniaus pirklių krikščionių dinastijos: socialinės tapatybės stiprinimo veiksnys (XIX a. antroji pusė)“, in: Istorija, Kaunas: Vytauto didžiojo universitetas, 2012, t. 88, nr. 4, p. 17.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref11">[11]</a> Antanas Rimvydas Čaplinkas, Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė, Vilnius: Charibdė, 2005, p. 37–38.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref12">[12]</a> Aelita Ambrulevičiūtė, „Trumpai apie Vilniaus parduotuves XIX a. II pusėje“, in: Liaudies kultūra, 2017, Nr. 1, p. 80.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref13">[13]</a> Štai garsusis „Brocard“ naujos parduotuvės atidarymui Maskvoje išleido mažyčius rinkinukus su kvepalais, muilu, odekolonu, pudra, saše, lūpdažiais ir kt. tik už 1 rublio kainą. Rašoma, kad sulaukta grandiozinio efekto, o minia pirkėjų tiesiog veržėsi į naująją parduotuvę. Teko įsikišti policijai, kuri prižiūrėjo eilę lauke ir priverstinai uždarė parduotuvę 3 val. dienos. Nepaisant to, buvo parduota daugiau nei 2000 dėžučių. Ir vėliau tokio pobūdžio produkcija buvo itin populiari. Žr.: „Из книги Золотой юбилей товарищества Брокар и Ко [М., 1914]“, in: Ароматы и запахи в культуре, кн. 2, Москва: Новое литературное обозрение, 2010, с. 326.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref14">[14]</a> Aelita Ambrulevičiūtė, Pasivaikščiojimas Vokiečių gatve: kur ir ką pirko vilniečiai XIX a., <a href="http://jewishcenter.lt/informacijos-centras/vilnius-kur-ir-ka-pirko-vilnieciai-xix-amziuje-pasivaiksciojimas-vokieciu-gatve/">http://jewishcenter.lt/informacijos-centras/vilnius-kur-ir-ka-pirko-vilnieciai-xix-amziuje-pasivaiksciojimas-vokieciu-gatve/</a> (žiūrėta 2021.02.24).</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref15">[15]</a> Žr.: Virgilijus Pugačiauskas, „Vilniaus turgavietės ir mugė 1795–1830 metais: lokalizacija, specializacija, organizacija, prekės ir kainos”, in: Annales historiae vilnensis, t.1, Vilnius, 2007, p. 75.</div> <div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><a href="file:///C:/Users/Egl%C4%97/Desktop/KVAPAI/Kvepianti%20kasdienybe/Bertasiene_Kvepianti%20kasdienyb%C4%97_RED.docx#_ftnref16">[16]</a> Ludwik Czarkowski. „Vilnius 1867–1875 metais (iš asmeninių atsiminimų)“, in: Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius, t. III., Vilnius, 2020, p. 199.</div><div style="mso-element: footnote-list;"><div id="ftn16" style="mso-element: footnote;">
</div>
</div>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-327074023589999122022-01-06T11:53:00.013+02:002022-10-05T12:08:16.980+03:00 Exaltatum „By Serpentine“: kvepalai popietei parke<p style="text-align: justify;">Kvepalų brandas „Exaltatum“ stipriai įsimylėjo Londoną. Laikau rankose vieną iš 2021 metų pasirodžiusių naujienų, vedu žvilgsnį kvepalų pavadinimo eilute. „By Serpentine“. „Kažkas, susijusio su gyvatėmis, serpentinais, vešlia laukine gamta“, – pagalvoju. Ne, vis dėlto ne visai taip – vėl Londonas! Atidžiau sekantiems „Exaltatum“ kūrybinį kelią, čia viskas aišku, nes didžioji dalis ankstesniųjų darbų taip pat buvo iš Londono ir apie jį. Todėl „By Serpentine“ yra labai natūrali, labai logiška pasirinktos krypties tąsa, jau tikrai įrodanti ištikimybę didžiajam miestui. </p><p style="text-align: justify;">Jeigu buvote Londono Hyde parke, tikriausiai matėte ir Serpentiną – ilgą, siaurą, lenktos gyvatiškos formos dirbtinai suformuotą ežerą. Jau keli šimtmečiai jis puošia parko peizažą ir yra jo traukos taškas. Kažkada aplink plytėjo aukštuomenės medžioklės plotai, o dabar ilsimasi gulinėjant pakrantėse, irstomasi laiveliais ar grožimasi tiesiog be tikslo vaikštinėjant. Tikras malonumų sodas, nepraradęs savo pradinės paskirties netgi prabėgus keliems amžiams. Šį kartą būtent Serpentinas tapo atspirties momentu, pasitarnavusiu aromato idėjai bei kompozicijai.</p><div style="text-align: justify;"><i><span style="background-color: #fff2cc;">Nature and people come together to celebrate the summer Solstice. Light tobacco smoke rises above the tall grass, drowning merry people in its sweet cloud. </span></i></div><div style="text-align: justify;"><i><span style="background-color: #fff2cc;">Ripe berries and plant seeds attract park squirrels and other animals. White Royal swans fall asleep in the pond. A light breeze ripples the surface of the water.</span><span style="background-color: #fff2cc;"> </span></i></div><div style="text-align: justify;"><span style="background-color: #fff2cc;"><i>The mystical snake (serpent) rustles on the dewy evening grass and disappears into the fern, frightening the screaming birds. </i><i>Everything around is immersed in a bohemian night,</i><i style="font-size: small;"> – </i><span style="font-size: small;">oficialus „By Serpentine“ kvepalų aprašymas iš Exaltatum puslapio.</span></span></div><p></p><div style="text-align: justify;">Visgi turiu iškart užbėgti už akių ir įspėti – vandens ir drėgmės pojūčio šis kvapas nesukuria. Atvirkščiai – iškart paguldo ant saulės išdžiovintų žolynų, sausõs, saldumu ir prisirpusiomis uogomis dvelkiančios pievos, o parko ežeras šmėžuoja kažkur tolumoje ir matomas tik akies krašteliu. Vos po pirmo įkvėpimo „By Serpentine“ iškart pasiprašė įvaizdinimo XIX a. tapyba su aristokratiškomis pikniko scenomis. Kur visi nerūpestingai išsitiesę, lėtai ir maloniai šnekučiuojasi apie nieką, šildosi saulėje, geria anglišką arbatą su bergamote (iš dailių, gėlytėmis puoštų puodelių), mėgaujasi saldžiu cukatų pyragu su daug džiovintų abrikosų ir kitų vaisių. Citrina dvelkianti arbata su pyragu yra privalomi, ir ne vien dėl angliškos tradicijos, bet ir dėl aromato kuriamo stipraus realaus pojūčio. Hedonistiškos akimirkos pojūčio.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgLDG4TZ3Yjdi31WRIqeialzDC4FR3B4foqh14nYqv92Q5SG_OdIpgZXQFyjhsRn-HJKk5S3X3QvmoUpnzkrFp0J1Eyk6a6liqqXJgRQfOYDrhv_TS8KSwfL7JxBmfsAlINjLgNikYrw3OLZ2Ba7opkrNcZavyAzpekWiov5q5eytT17gwRMNA1vYIyCg=s1600" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1071" data-original-width="1600" height="429" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgLDG4TZ3Yjdi31WRIqeialzDC4FR3B4foqh14nYqv92Q5SG_OdIpgZXQFyjhsRn-HJKk5S3X3QvmoUpnzkrFp0J1Eyk6a6liqqXJgRQfOYDrhv_TS8KSwfL7JxBmfsAlINjLgNikYrw3OLZ2Ba7opkrNcZavyAzpekWiov5q5eytT17gwRMNA1vYIyCg=w640-h429" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">James Tissot, Šventadienis (Piknikas); apie 1876 m.</td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEh2sJb3FeZ8jYLo1fUy4oGpf08Hs6lLjI9YF5fJveTdJKcdtuANU2AcW5hoC3jeYqRdvnVK01aVX8GUrAsss51cjVGAoAPX-I_RBf6G_egYcTZu5_h_r5yIt89K3hd_vFEYLuqUHcx3fmqXhLH73WaO39GhOY9M2lyhaoPj7QRcy6e2y-vz43cKubxJvQ=s534" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="534" data-original-width="460" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEh2sJb3FeZ8jYLo1fUy4oGpf08Hs6lLjI9YF5fJveTdJKcdtuANU2AcW5hoC3jeYqRdvnVK01aVX8GUrAsss51cjVGAoAPX-I_RBf6G_egYcTZu5_h_r5yIt89K3hd_vFEYLuqUHcx3fmqXhLH73WaO39GhOY9M2lyhaoPj7QRcy6e2y-vz43cKubxJvQ=w552-h640" width="552" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Claude Monet, Pusryčiai ant žolės; 1865-6 m.</td></tr></tbody></table><br /><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Taip,<b> turime reikalų su gurmanika. Bet ne ta, kur viskas patiekiama iškart ir tiesmukai, o su rafinuota, elegantiška gurmanika. Neperspausiu ją pavadindama intelektualia. Nes visi desertiniai „By Serpentine“ niuansai apžaidžiami žoliškomis, balzamiškomis natomis. Iš čia </b>–<b> ir kvapo gilumas, sodrumas, turtingumas.</b> Iš čia – ir nenumaldomas mano noras vėl prisiminti žaluma alsuojančius senuosius aromatus-gigantus. Tačiau dramatiškos kvapo kaitos ir dinamikos, kuria jie kibirkščiuoja, „Serpentinas“ negeneruoja. Jo skleidimasis – lyg sustojimas ties puslapiu iš tapybos albumo. Stabteli, įsižiūri į detales, formas ir spalvas, įsigyveni į siužetą. Viskas yra iškart, beveik vienu metu, laike neišsitęsia. Kol galiausiai lieka tik plonas ir vos įžiūrimas frankincenso siūlas su iki širdies nusmelkiančiu balzamišku skambesiu. Bet – eureka! Pačiu laiku į pagalbą man atbėga senasis Dominique'o Ropiono Lalique „Le parfum“ – štai su kuo galėčiau vesti „By Serpentine“<b> </b>paralelę per raudonas sadžiarūgščias uogas, galvą apsukantį skanumą ir ryškų įvaizdį! Tik dar būtinai reiktų pridėti epitetų, išreiškiančių lygiavertišką gamtos dalyvavimą aromate. Beveik nuodėmingas gundymas!</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgIvk8Mc1wE-oqCEJFLmx2hxkDjRqOK4SK_A2GKW1whLm1p_WJiGdn5HrN135fFjWKtwTmlKD0UI5J_DsWd639nSyv8Jyk06EYSTm5WgTo3OhHTRSXx9YW5FcEY4Gs00qTVzeWs4Twvl_DqOMSFWW3DzyTAqlIKgxTLj-HpnN7sdtUNLPhzKY9J8apSKg=s1241" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="985" data-original-width="1241" height="509" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/a/AVvXsEgIvk8Mc1wE-oqCEJFLmx2hxkDjRqOK4SK_A2GKW1whLm1p_WJiGdn5HrN135fFjWKtwTmlKD0UI5J_DsWd639nSyv8Jyk06EYSTm5WgTo3OhHTRSXx9YW5FcEY4Gs00qTVzeWs4Twvl_DqOMSFWW3DzyTAqlIKgxTLj-HpnN7sdtUNLPhzKY9J8apSKg=w640-h509" width="640" /></a></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><b><br /></b></div><div style="text-align: justify;"><b>Natos</b></div><div style="text-align: justify;">Viršutinės: bergamotė, karčiavaisis citrinmedis, rausvasis pipiras, Sičuano pipiras.<br />Širdies: vyšnios, džiovinti vaisiai, pelynas, našlaičių lapų absoliutas.<br />Bazinės: balzaminis kėnis, tabako akordas, kedras, pačiulis, frankincensas.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><div><b>Raktiniai žodžiai</b>: žoliška, vaisiška, sultinga, gurmaniška, saulėta.</div><div><br /></div><div><b>Koncentracija</b>: extract de parfum.</div><div><br /></div><div><b>Įsigyti</b>: <a href="http://www.exaltatumperfume.com">www.exaltatumperfume.com</a></div><div><br /></div><div><br /></div><div>Reviu parašytas gavus kvepalų pavyzdį iš gamintojo.</div></div><div style="text-align: justify;"><br /></div>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-30700084068579713982021-11-12T08:34:00.004+02:002021-11-12T10:07:48.561+02:00Elegant Home: rudens aromatai namų jaukumui<p style="text-align: justify;">Skirtingais sezonais komforto jausmą mums suteikia vis kiti aromatai. Ar pastebėjote, kad kintant sezonams, atitinkamai deriname ne tik garderobą, bet ir kvepalus? Tas pats galioja ir mūsų namų aplinkai. Žaidimai ir eksperimentai, renkant sezoninius kvapus savo privačiai erdvei, tarsi kompensuoja klimato sukeliamus nepatogumus. Apie visa tai išsamiai - mano pasakojimas žurnale <a href="https://eleganthome.lt/produktas/interjero-zurnalas-elegant-home-nr2/" target="_blank">Elegant Home</a> (rudens/žiemos numeris). </p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjRnzB_GyL_VetUqbMJEEXpfCynhqHzU86CCgqKOzSI8adZcbaoMG0zLrmV0EaCvE93FAmUQJOHtjIcisblGMv6tQino67VBlMrjIjyjfobcnrGIUjutTw0NzRbsPtO9b2kPBl9WZKW5MF6/s2048/IMG_20211112_093055.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="1536" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjRnzB_GyL_VetUqbMJEEXpfCynhqHzU86CCgqKOzSI8adZcbaoMG0zLrmV0EaCvE93FAmUQJOHtjIcisblGMv6tQino67VBlMrjIjyjfobcnrGIUjutTw0NzRbsPtO9b2kPBl9WZKW5MF6/w480-h640/IMG_20211112_093055.jpg" width="480" /></a></div><br /><p style="text-align: justify;"><br /></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><br /><p><br /></p>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-18383463730981665482021-10-09T16:24:00.007+03:002021-11-09T14:00:15.935+02:00Kvepalai XIX a. Vilniuje<p>Gilintis į parfumeriją Lietuvoje istoriniu aspektu - senas mano užsiėmimas. Domiuosi plačiu laikotarpiu nuo LDK pradžios iki pat... iki pat šiandienos. Tačiau iki šiol niekada to neviešinau. Visgi laikyti sukauptą informaciją paslaptyje ne tik kad neįdomu, bet ir labai egoistiška. Jaučiau, kad paskaitos šia tema pasiekia per mažai auditorijos, norisi žinias skleisti plačiau, dalintis garsiau - tam, kad parfumerija Lietuvoje būtų ne tik elementari plataus vartojimo prekė be jokio turinio, o kai kas truputį daugiau. Galbūt - net atskiras kultūros flangas, koks yra Prancūzijoje ir kitose senosiose Vakarų Europos šalyse. Tad pirmoji mano rašytinė studija išvydo šviesą seniausiame kultūros žurnale "Naujasis Židinys-Aidai", Nr. 6. Pradėti nusprendžiau nuo ne tokios jau tolimos praeities, o nuo XIX-XX a. sandūros, mat kuo tolyn šimtmečiais atgalios, tuo medžiagos mažėja, ji sudėtingėja, tampa sunkiau prieinama ir surandama. Visgi nepasiduodu ir net po mažiausią faktelį kantriai dėlioju vis aiškesnius kontūrus įgyjantį paveikslą. O kol kas ir jus kviečiu pradėti nuo teksto "Kvepianti kasdienybė: parfumerija XIX-XX a. sandūros Vilniuje ir už jo ribų". Jei žurnalo neberandate mieste, galima įsigyti tiesiai iš <a href="https://nzidinys.lt/produktas/naujasis-zidinys-aidai-2021-nr-6/" target="_blank">redakcijos</a>.</p><p><br /></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgI8lfgSmSMDja1r5p_6JJR8YaP_rwA1PNEacvzxFhhqOhNWMgXf4u8JEC8ilLKVOpzbiyfXFZjz3DJbOUpCch2kARCI9YiK6WvaiKvIOg3gYFVsbEGy6-t6dIoIwleMjyhrbG1HSXp3zQv/s1352/243795484_4793344404018448_6708499680275925191_n.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1352" data-original-width="1080" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgI8lfgSmSMDja1r5p_6JJR8YaP_rwA1PNEacvzxFhhqOhNWMgXf4u8JEC8ilLKVOpzbiyfXFZjz3DJbOUpCch2kARCI9YiK6WvaiKvIOg3gYFVsbEGy6-t6dIoIwleMjyhrbG1HSXp3zQv/w512-h640/243795484_4793344404018448_6708499680275925191_n.jpg" width="512" /></a></div><br /><p><br /></p>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-68064801572033885132021-08-10T20:17:00.007+03:002023-03-25T18:57:28.276+02:00Vintažiniai kvepalai ir kaip jais kvėpintis<div style="text-align: justify;">Apie vintažą šiandien girdime visur ir visais kanalais. Vintažiniai drabužiai, aksesuarai, baldai ir interjero detalės, net vintažiniai automobiliai ir motociklai tampa vis labiau geidžiami ir medžiojami. Ne išimtis – ir kvepalai. Į rinką kasmet patenkant vis didėjančiam skaičiui visiškai naujų aromatų, darosi ne tik sudėtinga tiek išmėginti, bet ir sekti bei fiksuoti visas naujienas prireikia atskirų pastangų. O tarp jų surasti kažką tikrai originalaus bei vertingo, galų gale – tiesiog įdomaus ir meistriškai sukomponuoto – tampa nejuokingu, marias laiko reikalaujančiu iššūkiu. Kai keli metai iš eilės tie ieškojimai vis atsitrenkia į „kažkur jau užuosto“, „aromato be bazės“, „dar vienos variacijos ambroksano tema“ ar į „šituos dabar perka visi“ sieną, galiausiai pradeda įsipykti. Ir tada vėl grįžti prie senos geros klasikos, atlaikiusios laiko išbandymus. Būtent ji šiandien ir yra tikroji niša, aplink kurią susibūręs savotiškas judėjimas slaptame pogrindyje, mažame bendraminčių būrelyje, kiek primenančiame paauglišką protestą, kurį „mūsų laikais“ reprezentavo metalistų, pankų ir <i>depešų </i>grupuotės. Ir labai panašiai, kaip ir toms praeities grupuotėms, vintažinių aromatų gerbėjams dažnai tenka atlaikyti ne visai palankius aplinkos komentarus. Turbūt ir patys esat jei ne garsiai pasakę, tai bent jau tyliai sau pagalvoję apie vienus ar kitus kvepalus kaip apie „močiutės kvapą“, o vaizdingesniu atveju – ir apie „bobos“ ar „diedo“ (labai atsiprašau) kvapus, „atsiduodančius naftalinu“ ir „turginiais odekolonais“. Epitetų begalės, taip pat ir ne tokių, palyginus, nuosaikių, kaip mano paminėtieji. Bet su metais išmoksti į juos nereaguoti ir – dėmesio! – tiesiog kvėpintis diskretiškai, tik sau ir savo paties malonumui.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgK3gEbHiYfnoEee0mhkCKwWHVW-QYf3YuPXrO9ZTPglNutRSkJt7aJlxs5zqcHIsxjQwQpkxS7juFdQjZ5MEUIvKOgJDBdzXoja8VYwF_ZgvMNF-6NPp8bRJ2lsiRyikzqcd3mkWK9MAlv/s2048/DSCF39001.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1365" data-original-width="2048" height="426" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgK3gEbHiYfnoEee0mhkCKwWHVW-QYf3YuPXrO9ZTPglNutRSkJt7aJlxs5zqcHIsxjQwQpkxS7juFdQjZ5MEUIvKOgJDBdzXoja8VYwF_ZgvMNF-6NPp8bRJ2lsiRyikzqcd3mkWK9MAlv/w640-h426/DSCF39001.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span face="arial, sans-serif" style="background-color: white; color: #4d5156; font-size: 14px; text-align: left;"><i>© </i></span>Paskui nosį: Vintažiniai aromatai Kvepalų dienoje „Paskui nosį“</td></tr></tbody></table><br /><div style="text-align: justify;">Visgi pasitaiko situacijų, kai kvapu norisi užbaigti įvaizdį, ištransliuoti tam tikrą žinutę – nesvarbu, ar tai būtų draugų vakarėlis, ar formalesnis susibūrimas. Ir kvėpinimasis vintažiniais aromatais reikalauja tam tikrų mažų gudrybių, kurias įvaldžius nekils diskomforto.</div><div style="text-align: justify;"><ul><li>Niekada vintažinių kvepalų nederinkite prie pilnai vintažinio drabužių ansamblio, nebent esate toks išskirtinis personažas ir stiliaus ikona kaip Louise Ebel ar Dandy's Wellingtonas. Kitu atveju gausite gana karikatūrišką rezultatą.</li></ul></div><div style="text-align: justify;"><ul><li>Jei vis dėlto mėgstate derinti kelių dešimtmečių senumo rūbus su naujais (visai kaip aš), tuomet rinkitės šiuolaikišką ir modernų aromatą, kad būtų tam tikra atsvara. Ir atvirkščiai – prie modernaus garderobo drąsiai kvėpinkitės senaisiais kvepalais – rafinuotas efektas garantuotas!</li></ul><ul><li>Sulaukus solidaus amžiaus, ryškų senamadišką dvelksmą turinčius kvapus pasilikčiau tik asmeninei kolekcijai arba minimaliai vieno lašo/purkštelėjimo dozei, kurią jausite tik jūs pats. Nes kvepalai, kurie buvo populiarūs prieš kelis dešimtmečius, sendina lygiai taip pat, kaip ir akivaizdžiai iš mados išėjusi suknelė.</li></ul><ul><li>Visgi yra vintažinių kvepalų, kurie nepavaldūs laikui, ir kuriais drąsiai galima kvėpintis nepaisant nieko. Iš tokių verta paminėti Guerlain „Shalimar“ ir „Jicky“, Estee Lauder „Youth Dew“, Pierre Balmain „Jolie Madame“, Dior „Eau Sauvage“, Chanel „Coco“, „Antaeus“ ir t.t. Sąrašas tęstinis.</li></ul></div><div style="text-align: justify;">Pradėjus domėtis, šis pasaulis įtraukia ir nebepaleidžia. Nė pats nebepastebi, kaip tampi užkietėjusiu sendaikčių krautuvėlių lankytoju, internetinių aukcionų specialistu ar etatiniu parfumerinių grupių skelbimų „šukuotoju“. Kaip namų lentynose kvepalų kolekcionieriams skirta literatūra savo skaičiumi pradeda konkuruoti su normaliomis knygomis. Ir kaip kvepalai susikaupia ne tik tam skirtuose stalčiuose ar spintelėse, bet ir ten, kur neturėtų – netgi ant žemės miegamajame. Šeimos nariai pagaliau nustoja klausę „kam tau reikia tiek kvepalų?“, ir tik santūriai išklauso eilinę istoriją apie naujai atkeliavusią retenybę. Viskas nusistovi į gražią, kolekcionieriams įprastą kasdienybės rutiną, kuri visgi yra labai egzotiška stebint ją iš šalies.</div>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-54563215916198314622021-06-11T11:46:00.005+03:002022-04-19T10:10:07.880+03:00 FM99 eteryje: pavasario kvapai, sezoniškumas ir kvepalai kaip investicija<div style="text-align: justify;">Per patį alyvų žydėjimą kalbėti apie kvapus yra taip natūralu ir taip egzaltuota, kad radijo FM99 pokalbių laidoje "Papasakok man" turėjome šnekos ištisą valandą. Labai norėjosi paplėtoti sezoniškumo temą ir rasti atsakymą, kodėl pavasario gėlėmis kvepiame išskirtinai tik šiuo metų laiku. Ar alyvų ir pakalnučių kvepaluose yra natūralių žiedų, o jeigu vis dėlto ne, tai kas gi taip juose kvepia? Ir tai tik viena iš mūsų su laidos autore, tikra kvepalų mylėtoja Vija Kudziene aptartų temų - rūpėjo apžvelgti ir dabartines madas, ir aromatų (ne)natūralumą, ir pasvarstymus, ar kvepalai yra gera investicija.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Laidos įrašą rasite visose jums patogiose tinklalaidžių platformose, o taip pat ir <a href="http://www.fm99.lt/egle-bertasiene-geguzes-menuo-yra-pats-kvapniausias-lietuvoje/?fbclid=IwAR2W6V9mTzzm0RQrhBsz9B-Z-bGtqJ7RPd5HsQNQCDN_r20F0L7bQ7zpEyE" target="_blank">radijo fm99 archyve</a>.</div><div style="text-align: justify;"><br /><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjk4RZAiL0T3K5YMMet89wsLG5IlPI_aPmjFwDB9ut89F9lperdY4_NqWs22juMo3WdpP_6RDy8U5PodwiHT4mXmhBhuDzboi3k4ljlbbQZBpi9Ihwe_s3ZWbyRsHWDy9Ox6k6Gg8rTC-lH/s2048/PAV_353444_G.Kavaliauskas.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="1603" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjk4RZAiL0T3K5YMMet89wsLG5IlPI_aPmjFwDB9ut89F9lperdY4_NqWs22juMo3WdpP_6RDy8U5PodwiHT4mXmhBhuDzboi3k4ljlbbQZBpi9Ihwe_s3ZWbyRsHWDy9Ox6k6Gg8rTC-lH/w501-h640/PAV_353444_G.Kavaliauskas.jpg" width="501" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Foto by Gabrielius Kavaliauskas</td></tr></tbody></table><br /></div><div style="text-align: justify;"><br /></div>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-61217281390757390422021-04-20T22:26:00.019+03:002021-11-26T22:42:16.708+02:00Atgimę Maison Violet kvepalai - jau ir Lietuvoje<div style="text-align: justify;">Visada žavėjausi senaisiais istoriniais kvepalų namais, bet įdomiau yra ne sausai apie juos skaityti, o prisiliesti kiek įmanoma realiau. Visi yra girdėję Guerlain, Caron, Lubin ar Coty, tačiau esu beveik tikra, kad <a href="https://www.maisonviolet.com/?lang=en" target="_blank">Maison Violet</a> vardas Lietuvoje kol kas nesako nieko (nors daugiau nei prieš 100-metį, Vilniaus centre galėjai nusipirkti jų kvepalų!). Veiklą pradėję 1827 m. Paryžiuje, iš šio pasaulio Maison Violet dingo dar 1955-aisiais ir tik keleri pastarieji metai vėl linksniuojami ir aptarinėjami parfumistų bendruomenėje. Ne veltui – nes iš nieko, visiškai tuščioje vietoje (nėra išlikusių senųjų formulių, o tik negausūs antikvariniai Violet kvepalų buteliukai su aromatų likučiais) sukurti istorinį tęstinumą ir sudominti šiuolaikinį pirkėją – tikras iššūkis. Jo ėmėsi trys jauni prancūzai, kaip kozirį turintys ne tik ryškią Maison Violet istoriją, bet ir pasikvietę Firmenich parfumerę-meistrę Nathalie Lorson. Ji ir sukūrė pagrindinę <i>Heritage </i>liniją (tokie jos kūriniai, kaip seni geri Meliora, Encre Noir, Perles de Lalique, L‘Imperatrice ar Black Opium kalba patys už save).</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjGLYh7lernyf8mzFNkZL7rrZtBCRerPfzdsg1ZzhOetsFQdFj_qsGD11nBACq8NXdpvCOF0AXFX78Ck7-5YuezA9FB-hme3mMJdJSJVXdQtWRMKXmGsb3U00SIgmya-z-UfAEzMb7U6rLW/s1500/176162535_4301965836489643_7475830505406193629_n.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1000" data-original-width="1500" height="426" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjGLYh7lernyf8mzFNkZL7rrZtBCRerPfzdsg1ZzhOetsFQdFj_qsGD11nBACq8NXdpvCOF0AXFX78Ck7-5YuezA9FB-hme3mMJdJSJVXdQtWRMKXmGsb3U00SIgmya-z-UfAEzMb7U6rLW/w640-h426/176162535_4301965836489643_7475830505406193629_n.jpg" width="640" /></a></div><br /><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Išbandžiau visą šiuo metu prieinamą Maison Violet asortimentą ir galiu konstatuoti: visi kvapai verti jūsų dėmesio, jeigu vertinate paryžietišką, sunkiai įvardijamą <i>je ne sais quoi</i>. Posakis, toks populiarus mados leksikone (<i>google it</i>!), parfumeriniame kontekste kažkodėl nenaudojamas, o būtent jis apibrėžia tai, ką vadiname rafinuota elegancija, modernia klasika, geru skoniu ir nerėkiančia prancūziška prabanga su kokia nors maža šelmiška užuomina. Įdomu tai, kad vintažinį skambesį girdžiu tik vieninteliame „Pourpre dʼAutomne“ ir jo šiltame pudriškame našlaičių-irisų akorde. Visi kiti, nors ir inspiruoti istorinių savo pirmtakų, skamba išties šiuolaikiškai – net dendiškas tabakinis „Un Air dʼApogee“, vaisiškai gėliška, švelni ir be galo moteriška „Tanagra“, „Sketch“ (gili pilkoji ambra), „Nuee Bleue“ (šalti snieguoti irisai; kai kurie lygina jį su Prada Infusion d'Iris).</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Tai dabar sėdžiu ir galvoju apie istorinę parfumeriją bei atgyjančius (ar vis dar veikiančius) senuosius kvepalų namus – pritaikyti juos šiuolaikinei uoslei, o tuo pačiu instaliuoti tą nostalgišką <i>vaibą</i>, yra turbūt vienintelis įmanomas būdas gyvuoti šiandien. Ką manot jūs?</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Ačiū oficialiems Maison Violet atstovams <a href="https://kvapus.lt/" target="_blank">Kvapus</a> už galimybę susipažinti! </div>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-50925792459831556372021-03-23T13:51:00.001+02:002021-03-23T13:54:08.188+02:00Exaltatum Ruby Wood: nematomas (galingas) ginklas<div style="text-align: justify;">Yra tokių kvepalų, kuriais pasikvėpinus visada būni dėmesio centre – nori tu to, ar ne. <a href="https://www.exaltatum.com/product-page/ruby-wood-eau-de-parfum-intense" target="_blank">Ruby Wood</a> iš „Exaltatum“ – vieni tokių, ir man labai knieti atrasti jų paslapties kodą. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Tokio tipo kvepalai beveik visada būna įrašyti kategorijoje <i>love or hate</i>, ir čia yra taip pat, kaip realiame gyvenime su ryškiomis asmenybėmis – būtinai bus tokių, kurie jas dievins, ir tokių, kurie degs stipria neapykanta. Tokia lyderių dalia. Tas pats yra su <b>„Ruby Wood“ – „Exaltatum“ bestseleriu ir savotiška šio brendo vizitine kortele, kurioje įrašytas jo DNR: emocionali kompozicija, galingas skambesio <i>forte</i>, sõdrios tirštos spalvos ir natūralių ingredientų gausa. Visa tai kartu sudėjus, turime užantyje laikomo ginklo efektą, akimirksniu sustiprinantį pasitikėjimą savimi ir savo atliekamais veiksmais. </b>Uodžiant kvapą, visąlaik neapleido mintis, jog kvepalų pavadinimas turėjo būti, pavyzdžiui, „Širdžių karalienė“ – su visomis jame slypinčiomis potekstėmis ir užuominomis. Tačiau kūrėjos Eglijos Vaitkevičės įkvėpimas iš tiesų buvo ne galingos (ginkluotos) valdovės įvaizdis, o rudenėjantys, raudonai nusidažę Londono parkai, pasirodo, galį sužadinti tikrą emocijų audrą net po ramaus elegantiško pasivaikščiojimo išpuoselėtais jų takais.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhOgbnYSBmwUL_Jp5htEh08f2WzizZApbMgQKwNK2oSAeb3sxEu0KJeJYm7MPJvBoX8_zEjDiAlKhFjYhWgHWdxuxhKrC63CgCxLnCXewwuS21QRzChxOByTSd6me4TBgxhJeTuSxz68Qm-/s1350/51669875_1501899423278171_6591351597521960960_o.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1350" data-original-width="1080" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhOgbnYSBmwUL_Jp5htEh08f2WzizZApbMgQKwNK2oSAeb3sxEu0KJeJYm7MPJvBoX8_zEjDiAlKhFjYhWgHWdxuxhKrC63CgCxLnCXewwuS21QRzChxOByTSd6me4TBgxhJeTuSxz68Qm-/w512-h640/51669875_1501899423278171_6591351597521960960_o.jpg" width="512" /></a></div><br /><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div style="text-align: justify;">„Ruby Wood“ išties yra emocijų stichija, į kurią įmeta ne kas kita, o rožė. Bet ne šiaip sau eilinė roželė, o tikra Jos Didenybė Rožė – tamsiai raudona (gal net labiau burgundiško vyno spalvos), plačiai išsiskleidusi ir atvėrusi visas savo paslaptis tiems, kas išdrįs jos prisiliesti. O drąsos tam išties reikia, ir tikrai ne kiekvienas jos turės tiek, kad galėtų ne tik prisiliesti, bet ir susilie(s)ti ilgoms valandoms, kurias dovanoja šis aromatas.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">„Ruby Wood“ neįmanoma nepastebėti milžiniškų išlakių vazų, pripildytų sultingomis raudonomis uogomis, egzotiškais vaisiais ir prieskoniais, apkaišytų svaiginančiais jazminaičių žiedais. Viskas primena tuos pantagriueliškus barokiškus natiurmortus, į kuriuos sudėtos visos įmanomos gamtos gėrybės. Ir agarmedis – išskleidžiantis šitą kvapą plačiai, galingai ir taip ryškiai, kad nereikia net raudono aksomo mantijos neužmirštamam efektui sukelti.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjMgHlvNJct0C2Gadid5Tu5zkw3NGaGO9IrwHe66EP9gVssyPyZAuRrTnuaFiYe_thyVOa6l7brxsx4NyrRWcEpKn9Gavj2JkiT8xToaXk7_m4RpEBYgi8umHKEtXnnS3ZRnB_lVhjtDShJ/s1200/JBR3093-robie-baroque-still-life_1200x1200.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1200" data-original-width="964" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjMgHlvNJct0C2Gadid5Tu5zkw3NGaGO9IrwHe66EP9gVssyPyZAuRrTnuaFiYe_thyVOa6l7brxsx4NyrRWcEpKn9Gavj2JkiT8xToaXk7_m4RpEBYgi8umHKEtXnnS3ZRnB_lVhjtDShJ/w514-h640/JBR3093-robie-baroque-still-life_1200x1200.jpg" width="514" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Jean-Baptiste Robie. Natiurmortas su rožėmis ir uogomis, XX a. pr.</td></tr></tbody></table><br /><div style="text-align: justify;">Parfumerijoje egzistuoja tam tikri natų derinimo kanonai, tendencijos, kurios kartais tampa labai „ant bangos“. Ir <b>„Ruby Wood“ gražiai patenka į vieną liniją su aromatais, kurių ašis yra populiarusis rožės-agarmedžio duetas. </b>Mano favoritai šia tema: 4160 Tuesdays „Red Queen“, Nicolai Parfumeur Createur „Rose Oud“ ir „Oud Sublime“, Dusita „Oudh Infini“. O kur dar Montale kvapai būtent šia tema ir visa eilė kitų – jūsų nuosavų – favoritų!</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Stiprioms asmenybėms. Arba siekiančioms tokiomis būti.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><b>Natos</b></div><div style="text-align: justify;">Viršutinės: rožių žiedlapiai, raudonos uogos, juodieji serbentai, mandarinai, piruliai, kalendros, kardamonai.</div><div style="text-align: justify;">Širdies: bulgariškas rožių absoliutas, pelargonijos, stambiažiedžiai jazminaičiai (Indija), avietės, kvapiosios našlaitės, kavos absoliutas, pačiuliai, frankincensas.</div><div style="text-align: justify;">Bazinės: mira, labdanas, agarmedis, santalmedis, muskusas.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><b>Raktiniai žodžiai: </b>raudona, stipru, efektinga.</div><div style="text-align: justify;"><b><br /></b></div><div style="text-align: justify;"><b>Koncentracija: </b>Eau de parfum intense.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><div><b>Talpa:</b> 50 ml, 30 ml, 15 ml.</div><div><br /></div><div><b>Įsigyti galima: </b><a href="http://www.exaltatumperfume.com">www.exaltatumperfume.com</a></div><div><br /></div><div><br /></div><div>Reviu parašytas gavus kvepalų pavyzdį iš gamintojo.</div></div> Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-62917029411351139802021-01-22T09:37:00.000+02:002021-01-22T09:37:00.889+02:00 Exaltatum Mimosa Gold: geltonos pudros terapija<div style="text-align: justify;">Apie <a href="https://www.exaltatum.com/product-page/mimosa-gold-extract-de-parfum" target="_blank">Exaltatum Mimosa Gold</a> visi užsienio tinklaraščiai parašė jau pernai, ir tai buvo ryškiai matomas blyksnis parfumerinėje blogosferoje. O aš rašau spaudžiant gaiviam -20, ilgėdamasi saulės šilumos ir Nicos. Bet šitokios rašymo aplinkybės – tik į gera, nes mimozos ir jų kvapas yra saulės pažadas. (Šviežių mimozų šakelių dabar gauna ir mūsų gėlių pardavėjai, todėl jeigu nesat jų uostę, parsineškit namo. Pamatysite, kokia tai šventė ne tik akims, bet ir nosiai!)</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjbs3S-omQo1cNrtZRvMR5Itl7xFhTEujDDrw6bV6bXEDI_goOFZmuzcJPVGENVDbeNfiKnSaSPlXBh4QJB54gRo9QTrcJHK_DYWsMuF5uhJvcsQu4x6hRXegXj7evrGYAEU9RcYnkDJqlb/s960/flower-3123134_960_720.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="611" data-original-width="960" height="408" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjbs3S-omQo1cNrtZRvMR5Itl7xFhTEujDDrw6bV6bXEDI_goOFZmuzcJPVGENVDbeNfiKnSaSPlXBh4QJB54gRo9QTrcJHK_DYWsMuF5uhJvcsQu4x6hRXegXj7evrGYAEU9RcYnkDJqlb/w640-h408/flower-3123134_960_720.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">pixabay.com</td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br />Visi „Exaltatum“ ir Eglijos Vaitkevičės kurti kvapai turi vieną bendrą savybę – jie yra itin ryškūs ir sodriai spalvingi (jei nepasakius, galingi). Todėl, kai sužinojau apie jos sukurtą mimozų aromatą, kilstelėjau antakius. Mimozos išsiskiria besvoriu, žiedadulkių pudra padengiančiu kvapu, kuris primena žaismingą saulės zuikučių šokį šviesiame kambaryje. Taip, tai vaikystė su visu jos naiviu linksmumu. O sodrus Eglijos stilius, rodos, sunkiai įsivaizduojamas poroje su gležnais žiedais ir efemerišku jų lengvumu. Be to, ilgą laiką kvėpinausi solifloriniu ir itin realistišku mimozų aromatu „Mimose pour moi“ (Anne Flipo; 1992) iš „L’Artisan parfumeur“ kolekcijos, kuris yra tarsi geniali tų geltonų pūkučių kvapo kopija – net nusičiaudėti užsinori nuo auksinio, vaisiško pudriškumo! Todėl išbandyti Eglijos „Mimosa Gold“ buvo dar įdomiau. Pagavo net grynai menotyrinis užsidegimas išsiaiškinti, kaip gi jai pavyko suderinti tokius iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus. Ir man atrodo, kad teisingas sprendimas čia buvo tai, jog kūrėja nesiėmė aklai imituoti, o pasirinko visai kitą kelią – interpretuoti. Tuo šimteriopai ir išlošė. Mimozų imitacijų – daugiau ar mažiau vykusių – jau turime, ir jų užtenka, kad galėtume išsirinkti labiausiai patinkančią. O štai interpretacijos visada sukuria tam tikrą intrigą ir nosiai pasiūlo gerokai įdomesnį siužetą.</div><div style="text-align: justify;"> </div><div style="text-align: justify;"><b>Su „Mimosa Gold“ savo atpažįstamo stiliaus „Exaltatum“ neišdavė. Todėl čia ne tiek svarbus mimozų lengvumo ir perregimos pudros pojūtis, o jų spalv</b><span style="font-family: "Times New Roman", serif; font-size: 12pt;"><b>õ</b></span><b>s (geltona!) sodrumas ir intensyvumas. Dailės parodose būna tokių drobių, ant kurių dažai užtepti taip storai, kad norisi liesti ir patikrinti, ar tikrai jau sudžiūvę. Uodžiant Eglijos mimozas – pojūtis analogiškas.</b> Tiesiog savaime iškyla asociacijos su dailininkais koloristais, kuriems svarbiausia žiūrovui perteikti jausmą, kad spalva gali būti gyva ir net turėti savo nuosavą gyvenimą. Esi panardinamas į spalvą, pačią jos esybę. Aišku, kad kvepaluose šį pojūtį kuria ir aromato koncentracija. Šiuo atveju – tai <i>extrait de parfum.</i></div><div style="text-align: justify;"><i><br /></i></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhQx2O7H-l2Cw-Hn_ywLx9dOCngYfw6ylvML6NdbHIRuMwy0GtCqwa2pvWewr5L1_ItyWB8hwkrWPZWdEpYu_3rI-gc4G6c2Rp-M1o0KZJCU4n1HYG9wqKin1rI_urokTK4YgfYZtAqX1ax/s2000/Bonnard.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="1838" data-original-width="2000" height="588" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhQx2O7H-l2Cw-Hn_ywLx9dOCngYfw6ylvML6NdbHIRuMwy0GtCqwa2pvWewr5L1_ItyWB8hwkrWPZWdEpYu_3rI-gc4G6c2Rp-M1o0KZJCU4n1HYG9wqKin1rI_urokTK4YgfYZtAqX1ax/w640-h588/Bonnard.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Pierre Bonnard, <span style="text-align: justify;">„Mimozų puokštė“</span> (1945); wikiart.com</td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><b>„Mimosa Gold“ yra žiedai žydėjimo ekstazėje</b>, kai, rodos, dar kelios brangios valandos, ir jau jau prasidės nestabdomas vytimas, nykimas. Magnolija, esanti ir šioje kompozicijoje, man visada kelia tokią nepaaiškinamą nuojautą, kaip ir nesunkiai čia atpažįstamas ylang-ylang (kananga). „Mimosa Gold“ buteliuke visos šios gėlės yra natūraliu pavidalu, nes šalia sintetinių molekulių, Eglija naudoja ir tikrus eterinius aliejus, tikrus absoliutus. Todėl kvėpindamiesi jais, nenuostabu, kad galite sulaukti ir labai konkretaus poveikio – šiuo atveju, atpalaiduojančio, raminančio ir pakeliančio nuotaiką iki saulėto dangaus. Tikra geltonos spalvos terapija!</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiKYYPDMGSr977frCn7pZqAde0GefXHlpr10cosx4TGRUp48EBdpZdQSXHDmbH-K3QWiIPkM9pPBHIDbVQFjXUuXo75wezO2-vv3hDEdTIO4bSGL_Zl7E_Rhg3VAteszjWEEy5AAJhMk_mc/" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img alt="" data-original-height="667" data-original-width="500" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiKYYPDMGSr977frCn7pZqAde0GefXHlpr10cosx4TGRUp48EBdpZdQSXHDmbH-K3QWiIPkM9pPBHIDbVQFjXUuXo75wezO2-vv3hDEdTIO4bSGL_Zl7E_Rhg3VAteszjWEEy5AAJhMk_mc/w480-h640/image.png" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"><span style="text-align: justify;">„</span>Exaltatum“ nuotr.;</td></tr></tbody></table><br />Bet tai dar ne viskas, nes be gėlių čia turim labai gerai jaučiamą vaisiškumą ir riešutų! Kai į darbą nuėjau pasikvėpinusi šiais kvepalais, viena kolegė pastebėjo, kad „labai skaniai kvepia riešutiniu saldumynu“. Ir ji buvo teisi, nes heliotropai, be kurių neįsivaizduojamos mimozų kompozicijos, tikrai primena migdolinius sausainėlius.</div><div style="text-align: justify;"> </div><div style="text-align: justify;">Po kelių valandų kvepalai skaidrėja, lengvėja, palikdami ant odos paprastą nekaltą pudriškumą. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><div><b>Natos</b></div><div>viršutinės: geltonoji slyva, migdolų žiedai, magnolijos, anyžiai, karčiavaisių citrinmedžių lapai;</div><div>širdies: mimozos, ylang-ylang, heliotropai;</div><div>bazinės: santalmedis, tongapupės, vilkdalgiai, benzoinas, pačiuliai, vetiverijos. </div><div><br /></div><div><b>Raktiniai žodžiai:</b> ryšku, geltona, vaisiška, pudriška.</div><div><br /></div><div><b>Koncentracija: </b>kvepalai (extrait de parfum).</div><div><br /></div><div><b>Talpa:</b> 50 ml, 30 ml, 15 ml.</div><div><br /></div><div><b>Įsigyti galima:</b> <a href="https://www.exaltatumperfume.com/">www.exaltatumperfume.com</a></div><div><br /></div><div><br /></div><div>Reviu parašytas gavus kvepalų pavyzdį iš gamintojo.</div></div> Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-18783098980478105442021-01-08T19:35:00.010+02:002021-11-09T14:01:22.431+02:00Coty „La rose Jacqueminot“: prieš 100-metį ir dabar<p style="text-align: justify;">Kai perskaičiau naujieną, kad <a href="https://francoiscoty.fr/index.php/en/" target="_blank">Coty asociacija</a> Prancūzijoje išleidžia šimtmečio senumo kvepalus, atkūrę juos pagal autentiškas parfumerio François Coty formules, supratau, kad reikia imti. Jei ne visus tris pasirodžiusius (pilną rinkinį sudaro „La rose Jacqueminot“, „L‘Origan“ ir „Jasmin de Corse“), tai bent vieną iš trijų. Dėl gana nemažos visos trijulės kainos, teko rinktis, skaičiuojant visus asmeninius pliusus bei minusus: laimėjo „La rose Jacqueminot“.</p><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgMqdy_hU9cULodlyQOlEzOCeVh4frLFgsjzlz4tT9u_-tZl9l3v05NJ6F6Nft0wMg92sdpim5NUns4tQ_4Exl1no6JjcmP7c6QZcXbximg2m9ctN7ph6wfZLv6gBZ5eYHQRnN3iGBkpP5Z/s720/both_boxes-la_cite_des_parfums_boxes-2-d386e.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="423" data-original-width="720" height="374" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgMqdy_hU9cULodlyQOlEzOCeVh4frLFgsjzlz4tT9u_-tZl9l3v05NJ6F6Nft0wMg92sdpim5NUns4tQ_4Exl1no6JjcmP7c6QZcXbximg2m9ctN7ph6wfZLv6gBZ5eYHQRnN3iGBkpP5Z/w640-h374/both_boxes-la_cite_des_parfums_boxes-2-d386e.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">2020 m. limituoto leidimo rinkinys; gamintojo foto.</td></tr></tbody></table><p style="text-align: justify;">Turbūt reiktų paaiškinti, kad François Coty yra ypatingai svarbi asmenybė parfumerijos pasaulyje. Iš Korsikos kilęs jaunuolis XX a. pradžios Paryžiuje užkūrė tikrą revoliuciją, dėl kurios parfumerijos industrija yra būtent tokia, kokia yra šiandien. Būtent Coty pradėjo suvokti kvepalų reklamos reikšmę, išskirtinių buteliukų (Baccarat krištolas!) bei pakuočių svarbą, jis vienas pirmųjų ėmėsi masinės produkcijos ir atrado visiškai naują stilių, kuriame kūrybingumas, prabanga ir grožis sujungia visus kvepalų elementus: patį kvapą, pakuotę, kvepalų pavadinimą bei viso to kuriamą bendrą įvaizdį. </p><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto; text-align: center;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgDtnQSJsPYy_sJlI47pTQp5nmsXnPJAyle3pobMFjuuVvWmDaXg2iIxKOWDGjL4VmmbDU9zJUlAHeTMNpdVURtXjHaNxwl_Hgo8J_Q1wGH-KC_jRhMQBu6iE_U7Neq0gV34L9xBOjOLjOl/s999/776ecbe820879ed43404cd9c2be5e4dc.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="999" data-original-width="600" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgDtnQSJsPYy_sJlI47pTQp5nmsXnPJAyle3pobMFjuuVvWmDaXg2iIxKOWDGjL4VmmbDU9zJUlAHeTMNpdVURtXjHaNxwl_Hgo8J_Q1wGH-KC_jRhMQBu6iE_U7Neq0gV34L9xBOjOLjOl/w240-h400/776ecbe820879ed43404cd9c2be5e4dc.jpg" width="240" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;"> 1905 m. Baccarat flakonas; foto: <i>parfumo.net</i></td></tr></tbody></table><p style="text-align: justify;">„La rose Jacqueminot“ buvo pirmieji Coty sukurti kvepalai ir pirmieji, kuriuos turėtume imti kaip atskaitos tašką, kalbėdami apie kvepalus rožių tema. Tai buvo 1904 metai. Šiandien tų kvepalų jau nerasi nė su žiburiu – nei <i>ebay</i>, nei dar kur nors kitur, net už labai brangiai. O ir radus, nežinia, kaip (ne)kokybiškai išsilaikiusį kvapą gausi – greičiausiai tik blankų šešėlį to, kas kažkadaise žavėjo visą madingąją buržuaziją. Dažnesnė nebent 1986 m. amerikiečių išleista versija, kurioje likęs tik istorinis pavadinimas ir jokio – net mažiausio – bendrumo su pirmąja „Žakmino rože“ nėra. Tad siūlau neapsigauti, jei skaitysite atsiliepimus apie „La rose Jacqueminot“: ten, kur jie bus minimi kaip itin sunkūs, tamsūs, galingai prieskoniški, su intensyvia tiršta animalistine baze, tai bus jau kita aromatinė dėlionė, savo stiliumi artimesnė branduoliniams 9-ojo dešimtmečio kvapams. <b>Tikroji Coty „La rose Jacqueminot“, priešingai – yra skaidri soliflorinė kompozicija, telpanti į itin paprastą, minimalistinę, vos kelių ingredientų formulę. Jos centre – puikioji rožė šimtalapė (lot. <i>rosa centifolia</i>) su gana ryškiai išreikštais pikantiškais pelargonijų (<i>geranium</i>) niuansais bei našlaičių kuriama šviežia lengva žaluma. Pavadinčiau ją netgi <i>rose naïve</i>, kuri, turėdama visam naivistiniam menui būdingą „nekaltumą“, įkūnija vaiskią ir lengvasvorę Graso rožės imitaciją. </b>Būtent Coty laikais buvo pradėtas gaminti garsusis šių rožių absoliutas, iš pradžių susilaukęs visuotinio prancūzų parfumerių skepsio dėl anuomet dar neįprasto avietinio saldumo ir sirupiškumo. O štai šviežiai iškeptas, jaunas ir drąsus „nosis“ Coty nepabūgo ir savo „La rose Jacqueminot“ surentė kaip tik ant centifolijų absoliuto ašies. Ir nesuklydo, nes labai greitai šis aromatas tapo geidžiamas ne tik eilinių Paryžiaus modisčių, bet ir Rusijos Imperatoriaus rūmuose, tvyrojo pačių garsiausių ano meto įžymybių – aktorių, rašytojų, kompozitorių buduaruose. Galiu paliudyti, kad 2020 m. kvepalų versijoje tas sirupiškumas gana stipriai išreikštas ir energingai konkuruoja su skaidresniais žoliškais aromato tonais. Ko jau ko, bet aviečių „skonio“ pojūčio šimtametėje formulėje tikėjausi mažiausiai, o čia štai prašom, koks netikėtumas! Beje, ne mažesnis nei tas, kurį sukuria aromato perregimumas. Jei reiktų jį įpaveikslinti, pasitelkčiau kelių įvairiaspalvių šydų įvaizdį – kai tuo pat metu gali matyti ne tik skirtingas visų šydų spalvas, bet ir bendrą visumą su naujai susidariusiu nepakartojamu koloritu. </p><p style="text-align: justify;">Beje, o kas gi ta(-s) Jacqueminot? Internetuose plačiai paplitusi versija, vienų blogerių nusirašoma nuo kitų – jog tai François Coty pagarbos duoklė populiariai XIX a. rožių rūšiai, sukurtai generolo Jacqueminot garbei. Visgi tiesa, nors ir ne tokia romantiška, yra kiek kita. Ir kaip tik ja pasitikiu kur kas labiau, nei išplitusiomis, tačiau niekuo nepagrįstomis žaviomis legendomis. <a href="https://www.osmotheque.fr/sao/" target="_blank">Osmotekos</a> šaltiniai teigia, kad būtent Jacqueminot vaistinėje Paryžiuje, padėjęs ten dirbusiam savo bičiuliui paruošti odekoloną pagal nurodytą receptūrą, Coty užkibo ant parfumerijos kabliuko. Jei ne ta lemtinga diena, nebūtų buvę ir Coty-parfumerio, pirmojo legendinio prancūzų milijonierio, netrukus sukūrusio galingą parfumerinę industriją. „La rose Jacqueminot“ įamžino tą lemtingą dieną ir vietą. </p><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg-Q8PNYRW1wab1tzQMp5W-pU2-TchiDRKpLLG0o-a4xZppw93VAN5LvqZfBDCoVMGDgWPX3tARGGZcKDmhbvjkV36Iz3w3mCgR_Q9nACxeL0cFMUTy9Dh73ZqHF2m5RMMW_PgLXVYm1mb2/s2048/IMG_20201228_145718.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="1536" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg-Q8PNYRW1wab1tzQMp5W-pU2-TchiDRKpLLG0o-a4xZppw93VAN5LvqZfBDCoVMGDgWPX3tARGGZcKDmhbvjkV36Iz3w3mCgR_Q9nACxeL0cFMUTy9Dh73ZqHF2m5RMMW_PgLXVYm1mb2/w480-h640/IMG_20201228_145718.jpg" width="480" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">La rose Jacqueminot, 2020 m. versija. Foto: ©Eglė Bertašienė / Paskui nosį </td></tr></tbody></table><p style="text-align: justify;">Mano turimas buteliukas – „Firmenich“ parfumerės Daphné Bugey kompozicija pagal tikrąją, ranka užrašytą Coty formulę, saugomą Osmotekoje. Norint suprasti artumą ir panašumą į tikrąją jauno parfumerio galvoje gimusią dedikaciją rožės kvapui, reiktų vykti būtent ten ir uosti iš saugyklų atneštą, pagal 100-procentinį tikslumą atkurtą „La rose Jacqueminot“ pavyzdį. Gal kada nors. O dabar mėgaujuosi mūsų laikams pritaikytu, visus IFRA reguliacinius suvaržymus atitinkančiu madam Bugey kūriniu, kuris yra klasiškai paprastas ir lygiai taip pat klasiškai gražus. </p><p style="text-align: justify;">Rekomenduoju visiems kolekcionieriams (limituotoje laidoje – vos 100 vnt. „Žakmino rožės“ buteliukų; maniškis – Nr. 27/100), rožių aromatų fanatams arba parfumerijos istorijos mylėtojams bei tyrinėtojams. </p>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-35010340116871073732020-12-27T16:31:00.021+02:002020-12-30T22:03:26.196+02:002020-ųjų palikimas: ne taip jau ir blogai<div style="text-align: justify;">Jeigu reiktų išvardinti ryškiausius parfumerinius šių metų įvykius, ką paminėtumėte? Kaskart, baigiantis metams, klausiu to ir savęs, tik dabar su atsakymu gerokai sudėtingiau. Parfumerijos parduotuvių sąžiningai privengiau, naujienų išbandžiau vos vieną kitą, o ir į jokius užsienius nevykau, ypatingesnių olfaktorinių renginių neaplankiau. Masė jų, net pačių svarbiausių, tokių kaip tarptautinės profesionalų mugės Italijoje „Pitti“ ar „Esxence“, buvo atšaukta ir nukelta į geresnius laikus. Be to, didesnę metų dalį, kaip ir visi, vaikščiojau uždengta nosimi ir užkardyta uosle. Neatsitiktinai parfumerijos entuziastų puslapis <i>Fragrantica.com</i> geriausių 2020 metų kvepalų rinkimuose (kuriuos reitinguoja eiliniai skaitytojai), įvedė netgi naują kategoriją: <i><a href="https://www.fragrantica.com/awards2020/" target="_blank">Kvapai, turintys superšleifą ir užuodžiami per 2 m su kauke</a></i>! Kvatoju, bet juk tokia realybė! Nepaisant to, karantinas davė vieną didelį privalumą, kurį šių metų apžvalgoje norisi įrašyti pirmu numeriu – parfumerijos namų, pačių kūrėjų, o ir apžvalgininkų veikla tapo ryški ir matoma socialiniuose tinkluose. Noras palaikyti betarpišką ryšį su namie uždarytais savo vartotojais, praplėtė elementarios reklamos žanrą iki <i>live </i>pokalbių, renginių ar net kasdieninių <i>storių </i>IG paskyrose. Viso pasaulio kvepalų mylėtojai pagaliau gyvai pamatė ir išgirdo specialiai jiems kalbančias parfumerijos žvaigždes, iki tol mieliau apsiribojusias darbu laboratorijose, studijose. Mano požiūriu, parfumistams tai yra išties nesvietiškas patogumas. Nereikia niekur eiti, vykti, ruoštis, gaišti laiko, tiesiog čia ir dabar įsijungi kompiuterį ar telefoną, ir visiškai nemokamai gauni įdomų gerą turinį. Žiūrėk, švieskis ir spėk visur dalyvauti. Ir jeigu netgi Luca Turinas atėjo į <i><a href="https://www.youtube.com/user/lucaturin" target="_blank">Youtube</a></i>, tai jau yra kažkas!</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Prieš pat šventes pasiekė žinia, jog ilgametis parfumerės Isabelle Doyen ir Camille Goutal duetas, kūręs „Annick Goutal“, o vėliau – „Goutal Paris“ kvapus, įmonę pardavė ir įkūrė savo nepriklausomą ženklą <b>„Voyages Imaginaires“</b>. Gyvenimas vietoje nestovi, tad galime laukti daug žadančių naujų kvepalų. „Annick Goutal“ kvėpinausi nuo pat savo parfumistinės „karjeros“ pradžios ir tai buvo vieni pirmųjų nišinės parfumerijos namų, įsikūrę dar 1980-aisiais! Tačiau jau kuris laikas Goutal apogėjus buvo likęs toli praeityje, tad šis sprendimas tikriausiai išties gerai apgalvotas ir vesiantis į gera.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjYHRISJSZlskd7CnPR8UDXpk2jnoolc1YgvweEf7rffX00kx7WpjiLPDVN8cTbGwHcwQ7_UyzCyLfwkWKoVpPAL_9ZnBrGCg5fiKiHH8hi7H5L8mX8i0HQTXx-4Sw-2hY2T_ZPTQ0fLY5u/s600/voyages_imaginaires_2-de506.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="275" data-original-width="600" height="293" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjYHRISJSZlskd7CnPR8UDXpk2jnoolc1YgvweEf7rffX00kx7WpjiLPDVN8cTbGwHcwQ7_UyzCyLfwkWKoVpPAL_9ZnBrGCg5fiKiHH8hi7H5L8mX8i0HQTXx-4Sw-2hY2T_ZPTQ0fLY5u/w640-h293/voyages_imaginaires_2-de506.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">„Voyages Imaginaires“ kolekcija</td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Ypatingai svarbus 2020 metų momentas – žymiojo prancūzų parfumerijos kūrėjo <b>François Coty kvepalų atkūrimas</b>. Limituotą kolekciją iš vos 300 egzempliorių sudaro jo aromatų trio: „La Rose Jacqueminot“ (1904), „LʼOrigan“ (1905) ir „Le Jasmin de Corse“ (1906), savo laiku rodžiusių judėjimo kryptį visam parfumerijos pasauliui ir įrašytų į istoriją kaip neginčijamų šedevrų pavyzdžiai. Ši idėja gimė Coty palikuonei Véronique Coty, įkūrusiai <a href="http://francoiscoty.fr/index.php/en/" target="_blank">François Coty Asociaciją</a> ir besirūpinančią savo proprosenelio palikimu. Pagal originalias formules kvepalus atkūrė Daphné Bugey iš „Firmenich“, tad dabar yra galimybė ne tik skaityti ir bandyti įsivaizduoti, kokie tie kvapai buvo, bet ir realiai juos užuosti ir turėti savo namuose.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg6vVO5VJ5XXP9Iwwrdba5rCGCjILSk840jyLLlc_Jmiek9TehftN-SFT7ZED5-eKSzCTcZ_-tL0Db19JZQfh_ELmV1UcEj1UCgdHGi0-5sXoGI4fSvvJSUz7leWkrSBW2pbxJsWlQMhuRo/s720/both_boxes-la_cite_des_parfums_boxes-2-d386e.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="423" data-original-width="720" height="374" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg6vVO5VJ5XXP9Iwwrdba5rCGCjILSk840jyLLlc_Jmiek9TehftN-SFT7ZED5-eKSzCTcZ_-tL0Db19JZQfh_ELmV1UcEj1UCgdHGi0-5sXoGI4fSvvJSUz7leWkrSBW2pbxJsWlQMhuRo/w640-h374/both_boxes-la_cite_des_parfums_boxes-2-d386e.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Atkurtieji Coty kvepalai </td></tr></tbody></table><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">O jei atvirai, tai dabar esu susidariusi visų 2020 metų „must try“ sąrašą ir laukiu geresnių laikų, kai bus galima lankytis ir uosti kvepalus parduotuvėse. Būtinai rekomenduoju susipažinti su naujuoju <a href="https://www.paskuinosi.lt/2020/12/juozas-statkevicius-rouge-de-paris.html" target="_blank">Juozo Statkevičiaus „Rouge de Paris“</a>, nes kai mūsų dizainerių kvepalai pasirodo kartą per 10-metį, privalome juos žinoti ir turėti savo asmeninę nuomonę, taip? Kitas labai naujas <b>„Rouge“</b>, kurį reikia išmėginti – kardinaliai priešingos stovyklos ir koncepcijos kūrinys. Tai „<b>Comme des Garçons“</b> ir jų smilkališka burokėlių raudona, žongliruojanti tarp labai jau žemiškų šaknų ir dangiškos transcendencijos. <b>„House of Matriarch“ kvapas „Bonsai“</b> nors ir nepasiekiamas Lietuvoje, bet vertas pastangų išmėginti. Chrizantemų, šalčio, sustingusios gamtos peizažas sugebėtas perteikti itin realistiškai ir yra stipriai paveikus. Be to, šiemet jis buvo išskirtas ir apdovanotas <a href="http://www.artandolfactionawards.org/" target="_blank">The Art and Olfaction Awards</a> konkurse, kurį laikau pačiu įdomiausiu ir sąžiningiausiu iš visų egzistuojančių ir kurio dėmesio centre yra ne gigakorporacijos ir jų kapitalo svoris, o kvepalų kūrėjai – netgi labai maži, netgi labai eksperimentiniai. Būtinai medžiosiu <b>„Zoologist Perfumes“</b> ir jų naujausią darbą <b>„Snowy Owl“</b>, kuris buvo patikėtas sukurti JAV parfumerei Dawn Spencer Hurwitz. Paskutiniu metu itin dažnai linksniuojama kūrėja, atrodo, išgyvena savo kūrybinį pakilimą ir yra ypatingai produktyvi. Esu įsitikinusi, visai netrukus vėl išgirsime jos vardą, nes „Snieguotąją pelėdą“ lydi gausūs teigiami atsiliepimai. Visada pasidomiu ryškiais ir savitą braižą turinčiais <b>„Masque Milano“</b> kvapais, tad jų šviežiausias, ką tik pasirodęs darbas <b>„Ray-flection“</b> taip pat yra mano sąraše. Įdomu, kaip tokia konformistiška tema kaip gėlės, jų puokštė su mimozomis centre, bus interpretuota šios stiprios komandos. Beje, peržiūrėjus „Ray-flection“ natas, iškart mintyse iškilo Eglijos Vaitkevičės<b> „Exaltatum“</b> ekspresyviosios mimozos <b>„Mimosa Gold“</b>. O kur dar „<b>Perris Monte Carlo“ ir J.-C. Ellena</b>ʼos šių metų naujiena <b>„Mimosa Tanneron“</b>? Žinant pastarojo parfumerio braižą, bandau spėti, jog tai turėtų būti kažkas artimiau „LʼArtisan Parfumeur“ stilistikai ir jų ikoniškajai visų mylimai „Mimosa pour moi“. Atrodo, turėjome mimozų metus, nekantrauju visas jas palyginti. Ir kaip gi be <b>Serge Lutens</b> naujienų, prie kurių įpratome taip, kad nebeįsivaizduojame be jų nė vienų metų. Šįkart tai <b>„Fils de joie“</b> (Džiaugsmo sūnus), svaiginantis jazminaičių eliksyras. Ir Serge'as juk niekada nebūna blogai! Labai sėkmingai šį sąrašą būtų galima tęsti dar ir dar, bet tebūnie jis baigtinis. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Knygos. Mano akiratin pateko bent dvi, kurias norėčiau turėti ir savo kolekcijoje. Pirmoji – tai prancūzų istoriko <b>Robert'o Muchembled „Smells: A Cultural History of Odours in Early Modern Times“</b>. Tyrimas apie kvapo fenomeną nuo Renesanso iki XIX a. parašytas taip, kad galėtų būti skaitomas platesnio rato publikos nei tik mokslo bendruomenė. Visus atsakymus į klausimus, kaip keitėsi kvapo suvokimas bėgant amžiams, apie uoslės reikšmę ir kitus antropologinius reiškinius, susijusius su olfaktorija, greičiausiai rasite kaip tik čia.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgsMTpi-qP5jBniNYalsZJhRaXLJyGxO6h2sqM_xlGmgXs_XcNRowED-zCPSBCmktRlOKr7_cmGKokWSL1Bj6Kv-4usqD-YSFb3xJmLR4sBr_GxA661EME4agSEjCaW_HWigKq7RJHrRHtG/s400/9781509536788.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="400" data-original-width="265" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgsMTpi-qP5jBniNYalsZJhRaXLJyGxO6h2sqM_xlGmgXs_XcNRowED-zCPSBCmktRlOKr7_cmGKokWSL1Bj6Kv-4usqD-YSFb3xJmLR4sBr_GxA661EME4agSEjCaW_HWigKq7RJHrRHtG/w265-h400/9781509536788.jpg" width="265" /></a></div><br />Na o antroji – tai <b>Marikos Vecchiattini knyga </b><b>„Handbook of Great Italian Perfumery – Fifty years of exceptional scents“</b>. Ji<b> </b>svarbi tuo, kad pirmą kartą parfumerinėje literatūroje dėmesys atkreiptas išskirtinai į italų parfumeriją. Išties keista, kad ryškų pėdsaką paliekanti jau gerą 50-metį, ji tik dabar sulaukė atskiro leidinio, kuriame – 100 rykiausių Italijos gamintojų kvepalų. Tiesa, pirmas knygos skyrius skirtas pasakojimui apie parfumerijos meno gimimą Renesanso Italijoje, bet turiu nuojautą, kad tai tikrai nebus stiprioji šios knygos pusė. Vienaip ar kitaip, po šios knygos gal pagaliau pasirodys ir amerikiečių parfumerijos istorija – čia vis dar turime didelę didelę spragą. Ir taip, tikrai suprantu, kad tokiai milžiniškai galaktikai reikia ne vienerių metų darbo, bet gal jau kas nors tai pradėjo?</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh4Ol-XkrpbEUZLvJp-o04moFo9b6fEPt8o_A7Gp3JiSlsYUDCDBfYdCakCKZm-5HadSdCE1yRjt67Bz2SPtLrFm3rodsALc64BoPWy2_dGkHDlIPixpsfI1t_B6dj48weHorQy4KYvMScW/s499/41Mnm7OEemL._SX366_BO1%252C204%252C203%252C200_.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="499" data-original-width="368" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh4Ol-XkrpbEUZLvJp-o04moFo9b6fEPt8o_A7Gp3JiSlsYUDCDBfYdCakCKZm-5HadSdCE1yRjt67Bz2SPtLrFm3rodsALc64BoPWy2_dGkHDlIPixpsfI1t_B6dj48weHorQy4KYvMScW/w294-h400/41Mnm7OEemL._SX366_BO1%252C204%252C203%252C200_.jpg" width="294" /></a> </div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">O žinot, tik dabar susimąsčiau, jog šiemet yra pirmi metai, kai prieš Kalėdas Vilniaus Senamiestis nešvietė naujomis Chanel No.5 reklamomis! Aš netgi buvau įsivedusi asmeninę tradiciją stebėti, kiek dienų likus iki švenčių jos pasirodo. Laukiau ir šiemet, bet, kaip paaiškėjo, veltui. O būtent šį kartą No.5 reklama kaip niekada žavinga, nes kvepalų veidu pasirinkta neprilygstamoji Marion Cotillard. Aktorė tarsi įkūnija tai, kas vadinama „prancūziška dvasia“ ir stiliumi. Na ką, tokie jau tie 2020-ieji. Viso gero jiems, nebegrįžkit! </div><div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiFB3Qv6SGXD62RCwe7Uw6epOofiKBVv85TchtgHuyCjtnwOrLITmcwg3ZG6AHcdR85ujweYRjL0Zzn_vatCYLoR-iUXont_565n_Np7xmbSFNHbvSDvL21yQ9CtrqdD_49NoAKmlit1Ama/s2048/9033923723294-PUSHN%25C2%25B05.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="2048" data-original-width="1920" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiFB3Qv6SGXD62RCwe7Uw6epOofiKBVv85TchtgHuyCjtnwOrLITmcwg3ZG6AHcdR85ujweYRjL0Zzn_vatCYLoR-iUXont_565n_Np7xmbSFNHbvSDvL21yQ9CtrqdD_49NoAKmlit1Ama/w600-h640/9033923723294-PUSHN%25C2%25B05.jpg" width="600" /></a></div>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-85712557217746681862020-12-13T21:04:00.031+02:002020-12-13T22:20:47.295+02:00Rania J. Ambre Loup: vilko prijaukinimas<p style="text-align: justify;">Miško proskyna. Garuojanti karšta arbata su romu ir medumi. Kažkas išsitraukia škotišku tartanu margintą gertuvę su dūminiu viskiu, atidaro ją, bet netrukus vėl padeda – užteks arbatos su romu. Kojas šildo laužas, aukštyn tykiai kyla dūmo gija. Čia pat – nerūpestingai numesta tvirtos odos kuprinė, dar nepraradusi savo <i>raw </i>kvapo. Viskas rupu ir tikra.</p><p style="text-align: justify;">Toks yra mano sufantazuotas paveikslėlis, uodžiant nepriklausomos, Paryžiuje reziduojančios parfumerės <a href="https://raniaj.com/" target="_blank">Rania J.</a> kvepalus „Ambre Loup“, ambros vilką. Kvapas toli gražu ne naujas ir ne kartą jau aprašytas užsienio apžvalgininkų. Žinojau jį ir pati, bet tik dabar, itin dėmesingai įsigilinus į <a href="https://www.paskuinosi.lt/2020/11/apie-ambra-trumpai-ir-aiskiai.html" target="_blank">ambros</a> temą, panūdau jį panarstyti kiek detaliau. </p><p style="text-align: justify;"></p><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjmFDgvz-qNY0KD6d8mJMY9cIjl5lamq2xQBr9zawn4cTw6DM4rghdrG3Nl9XIABfoGpGDjQlh-v5H12Yl9FqJZlsAAk4l5tVoWUSejMzQFc-hH3nm7fcyP8gSBHQyluzlHsFKeCMS03ULk/s800/ambre-loup.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="800" data-original-width="800" height="400" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjmFDgvz-qNY0KD6d8mJMY9cIjl5lamq2xQBr9zawn4cTw6DM4rghdrG3Nl9XIABfoGpGDjQlh-v5H12Yl9FqJZlsAAk4l5tVoWUSejMzQFc-hH3nm7fcyP8gSBHQyluzlHsFKeCMS03ULk/w400-h400/ambre-loup.jpg" width="400" /></a></div><span style="text-align: justify;"><div style="text-align: justify;">Mano nupasakota scena miške lengvai transformuojasi į jaučiamas aromato natas: tai saldinta žolių arbata, prieskoniais turtingas romas, dūmo pojūtis, šviežiai išdirbta oda. Akivaizdu, jog <b>tai nėra tiesiog šilta hedonistiška ambra tingiems pasivoliojimams ant lovos, kokius matome XIX a. orientalistinių temų tapyboje. Tai yra ambra su nervu, ambra su charakteriu, tokia, kuri šiaušia keterą ir šiepia iltis. Laukinė ir tamsi, vilkiškos prigimties. </b>Kad ją prisijaukintum, kad nuslopintum tą laukiniškumą, reikalingas laikas. O su juo procesai vyksta intensyviai. Netrukus supranti, kad vilko kailyje iš tiesų slepiasi švelni siela. Kvapas po valandos pradeda pastebimai minkštėti ir skaidrėti, jis šyla tol, kol pasiekiami turtingi labdano dervos ir vanilės ištekliai. Pasikvėpinus „Ambre Loup“, šiose brangenybėse galima maudytis per visąnakt, iki kito ryto – toks aromato patvarumas. Kol vėl nepasikvėpinsi iš naujo ir nepažadinsi vilko, ramiai užsnūdusio prie tebesmilkstančios ugnies. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Šis aromatas yra pavyzdys, kad šalia bene populiariausios šiuo metu gurmaniškos ambros, šalia komfortiškos, rytietiškas scenas piešiančios ambros yra ir kitokia, pritinkanti net maskuliniško charakterio asmenybėms. Būtinai rekomenduoju išmėginti tiems, kurie ambriškus kvepalus aplenkia iš tolo.</div></span><span style="text-align: justify;"><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><b>Natos </b></div><div style="text-align: justify;">Viršutinės: gvazdikėliai, prieskoniai </div></span><span style="text-align: justify;"><div style="text-align: justify;">Širdies: Peru balzamas, labdanas, vanilės absoliutas</div></span><span style="text-align: justify;"><div style="text-align: justify;">Bazinės: agarmedis, gvajokas, kedras.</div></span><span style="text-align: justify;"><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><b>Koncentracija</b>: Eau de parfum, 50 ml, 100 ml, 8.8 ml, 2 ml.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Reviu parašytas gavus kvepalų mėginėlį iš <a href="http://www.vdk.lt/" target="_blank">Visokių daiktų krautuvėlės</a></div></span><p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><o:p></o:p></p>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-78180026300592209142020-12-03T18:14:00.013+02:002020-12-03T18:44:03.680+02:00Juozas Statkevičius Rouge de Paris: seksas Paryžiuje?<div style="text-align: justify;">Raudonos kodą supranta visi. Paryžiaus raudonos – juo labiau. Itin akivaizdus tas kodas yra vaikštinėjant po „Moulin Rouge“ rajoną jau sutemus. Ar buvot kada? Jei taip, vadinasi, viską suprantate, detalizuoti nereikia. Ne veltui būtent nuo šitos Paryžiaus vietos pradedu apie naujausius Juozo Statkevičiaus kvepalus „Rouge de Paris“ (lietuviškai – „Paryžiaus raudona“). Jų visi laukė jau keleri metai, nes pirmieji juodieji Juozo kvepalai savo laiku buvo tapę tam tikru reiškiniu. Ir šitas faktas bei tai, kaip pats dizaineris kvapą apibūdina savo soc. tinkluose, jau yra pretekstas nekasdieniškam įvykiui Lietuvos parfumeriniame pasaulėlyje. Koziriai prieš jūsų akis: <i>#sex #love #sexas #antraudonokilimo, </i>arba kiek išsamiau: „Elegantiski sexsy nagli ryskus! Afrodiziakas eina is proto visi ir visos sexy fashion art!“ (kalba neredaguota). </div><div style="text-align: justify;"><i>Sex sells</i>, kaip sakoma, todėl viskas čia suprantama. Bet pažiūrėkime, apie ką gi yra pats kvapas – gal tai tik žodžiai, <i>paroles</i>, <i>paroles</i>, kaip toje prancūziškoje dainoje? </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqo-Mq26hfYGvjyRJwJrzMVgQBreBNU-yJcQITdzcZXYkVKcYB5tigi1K1078wO2SRqd7pmoB97jggR_0rrgcLaD9BtaHMEf1PIWO69ZqR5hB-y38zQ6mEE2bENQTX_ZYMRy20l9suG2t0/s640/118200656_302017071075630_5406781010236857771_n-5f5779e6033d0.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="640" data-original-width="640" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqo-Mq26hfYGvjyRJwJrzMVgQBreBNU-yJcQITdzcZXYkVKcYB5tigi1K1078wO2SRqd7pmoB97jggR_0rrgcLaD9BtaHMEf1PIWO69ZqR5hB-y38zQ6mEE2bENQTX_ZYMRy20l9suG2t0/w640-h640/118200656_302017071075630_5406781010236857771_n-5f5779e6033d0.jpg" width="640" /></a></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">O kvepalai visgi ir yra būtent apie „tai“. Jeigu jų dar neuostėt, bet norit čia ir dabar įsivaizduoti, tai paprasčiausiai būtų prisiminti Gucci „Rush“ ir jo efektą. Kai prieš du dešimtmečius sprogo „Rush" bomba, buvau žalia studenčiokė ir – ką jau čia slėpti – Senamiesčio naktinėtoja. „Brodvėjus“, „Savas kampas“, „Universiteto Pub'as“ buvo kaip antri namai, o Gucci „Rush“ – atpažįstamas tų vietų ir laikų fonas. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div class="separator" style="clear: both; text-align: center;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh4SzjI6KXTJzUtm5R7tE11lbu3Z8ckuTuEJG3Xbsn-eMjzFvNKqd7YyHapoG4TAzVKmR9JafJikc24iey4DFCAgo06LkqUcF0riyuUq0Nj1WD6NbEIdDL4iYSvv-tro4kMsFqH79NKB1Ok/s1024/o.38353.jpg" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" data-original-height="1024" data-original-width="780" height="640" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh4SzjI6KXTJzUtm5R7tE11lbu3Z8ckuTuEJG3Xbsn-eMjzFvNKqd7YyHapoG4TAzVKmR9JafJikc24iey4DFCAgo06LkqUcF0riyuUq0Nj1WD6NbEIdDL4iYSvv-tro4kMsFqH79NKB1Ok/w488-h640/o.38353.jpg" width="488" /></a></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Mano kambariokė jais kvėpinosi, aš pati jais kvėpinausi – iki šiol turiu tą daug mačiusią raudoną „kasetę". Ne viena jų norėjo ir ne vienas bernas žinojo tą kvapą mintinai, duodu galvą, žino ir iki šiol. Tai štai Statkevičiaus „Rouge de Paris“ kalba ta pačia kalba. <b>Lateksas, vinilas, lakas, saldi žvilganti plastiko rožė bei galingas vanilės / pačiulio duetas. Ir – svarbus momentas! – nuo pat pradžių iki galo išliekanti slãptą (jei nepasakius, nepadorų) kūnišką pojūtį sukurianti rūgštẽlė. </b>Tokia paprastai tvyro ankštuose, retai vėdinamuose persirengimo kambariuose ir grimerinėse, kur viskas persismelkę kūnų šilumos, scenos kostiumų, pudros ir raudono sodraus lūpdažio kvapo. Iš pradžių tai bergamotės efektas, o vėliau tą darbą perima santalmedžio nata. Nemažai žmonių pastarąją suvokia būtent per saldų rūgštumą (dažnas net palygina su rasalu (sic!), tik „Rouge de Paris“ jis ne toks intensyvus ir labiau asocijuojasi su vaisine persikų nata įžūliai saldžios vanilės padaže. Taip, gurmaniškas <i>yummy, </i>o gal, tiksliau, „ateik čia“<i> </i>elementas šiuose kvepaluose tikrai yra. Ir turiu patvirtinti, kad paties Statkevičiaus <i>haštagai </i>kreipia teisinga linkme. Gaila, naktinių klubų (kai atsidarys po karantino) tikrinti jau nesiimsiu, bet labai natūraliai „Rouge de Paris“ įsivaizduoju būtent tokioje ir panašioje atmosferoje. Bet tai jau būtų seksas Vilniuje, ne?</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><b>Natos</b></div><div style="text-align: justify;">Viršutinės: bergamotė, kardamonas; </div><div style="text-align: justify;">Širdies: rožė, jazminas, tuberoza; </div><div style="text-align: justify;">Bazinės: vanilė, pačiulis, santalas, muskusas.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><b>Raktiniai žodžiai</b>: raudona, saldu, intensyvu, įžūlu, karšta.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><b>Koncentracija</b>: Eau de parfum, 50 ml</div>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-4878186576596401728.post-62646969246583067222020-11-27T18:34:00.028+02:002020-12-03T18:07:53.967+02:00Ambra - trumpai ir aiškiai<div class="separator" style="text-align: justify;">Amžina tema - ambra. Ginčai, klausimai ir mitai yra ištikimi šios temos palydovai. Kad nebeliktų jokių <i>abrakadabra</i>, viską paaiškinsiu trumpai ir lakoniškai, trimis punktais:</div><p style="text-align: justify;"><b>1. PILKOJI AMBRA</b> (angl. - <i>ambergris</i>) - kašalotų virškinamojo trakto turinys, pašalintas šio milžiniško organizmo kaip ekskrementai. Ilgus metus 'tai' plūduriuoja vandenyno paviršiuje ir patiria saulės bei sūraus vandens poveikį, kol pagaliau bangų išmetama į krantą ir kieno nors surandama. Dažniausiai - etatinių ambros ieškotojų, bet pasitaiko ir šiaip sėkmingų atsitiktinių vaikštinėtojų. Būtent tokia pilkoji ambra - rasta natūraliai išplauta - yra pati brangiausia ir labiausiai vertinama dėl savo kvapiųjų savybių. Kvapas primena druskingą vandenį, turi salsvų jodo niuansų, medaus, tabako gaidų. Apibūdinti pilkosios ambros kvapą sudėtinga, mat kiekvienas jos gabalas kvepia savitai. Mažiau vertingesnė yra ta, kuri išimama tiesiai iš kašaloto vidurių mechaniniu būdu - paprastai tada, kai toks negyvas nelaimėlis yra išplaunamas į krantą ar randamas kur nors beviltiškai įstrigęs. </p><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://img.rawpixel.com/s3fs-private/rawpixel_images/website_content/pd22-070004.jpg?w=1000&dpr=1&fit=default&crop=default&q=65&vib=3&con=3&usm=15&bg=F4F4F3&ixlib=js-2.2.1&s=8ff363b12b343651afc46e8025ad42db" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="564" data-original-width="800" height="451" src="https://img.rawpixel.com/s3fs-private/rawpixel_images/website_content/pd22-070004.jpg?w=1000&dpr=1&fit=default&crop=default&q=65&vib=3&con=3&usm=15&bg=F4F4F3&ixlib=js-2.2.1&s=8ff363b12b343651afc46e8025ad42db" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">John Karst, "Kašalotas" (1880) via <i>rawpixel.com</i></td></tr></tbody></table><p style="text-align: justify;">Apie tokią ambrą (dar vadinamą 'juodąja') sakoma, kad ji pasižymi agresyviu ir nemaloniu fekalijų kvapu. Reikalai pasitaiso tiek pirmąją, tiek ir antrąją tinktūruojant spiritiniu antpilu ir brandinant mažiausiai pusmetį. O tada, įmaišius jos į aromato kompoziciją, prasideda tikri stebuklai - kvapas išsiskleidžia, pražysta ir tarsi atgyja. Ne veltui pilkoji ambra dar vadinama parfumerijos brangakmeniu. Beje, masinėje gamyboje ji nenaudojama dėl brangumo ir retumo, o ne dėl to, kad būtų "neetiška kašalotų atžvilgiu". Ši substancija - nepriklausomų parfumerių privilegija. Stambieji gamintojai naudoja sintetinius pakaitalus (beje, toli gražu neprimenančius tikros pilkosios ambros kvapo): ambrofixą, ambroxaną, ambroxą ir kt. </p><p style="text-align: justify;"><i><b>Uodžiame</b>: sufantazuota pilkosios ambros nata - Hermes Eau des merveilles, L'Artisan parfumeur L'eau d'ambree extreme, Kerosene Walk the Sea; natūralią pilkąją ambrą reiktų medžioti iš Aftelier Perfumes, House of Matriarch, Eris Parfums, </i><i><span class="HboBSb">Alkemia Perfumes aromatų pasiūlos</span>.</i></p><p style="text-align: justify;"><i><b>Skaitome</b>: Christopher Kemp knyga "Floating Gold: a Natural (and Unnatural) History of Ambergris".</i><br /></p><p><i><b>Klausome</b>: Kvapų radijos laida, skirta <a href="https://www.youtube.com/watch?v=_rIUsg7TMhg&t=262s&ab_channel=Kvap%C5%B3radija%3Akaskvapnesnio" target="_blank">ambros temai</a>.</i></p><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://uploads5.wikiart.org/images/john-singer-sargent/fumee-d-ambre-gris-1880.jpg!Large.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="600" data-original-width="389" src="https://uploads5.wikiart.org/images/john-singer-sargent/fumee-d-ambre-gris-1880.jpg!Large.jpg" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">J. S. Sargent, "Pilkosios ambros dūmai" (1880) via <i>Wikiart<br /></i><br /></td></tr></tbody></table><p style="text-align: justify;"><b>2. AMBRA </b>(angl. - <i>amber</i>, pranc. - <i>ambre</i>)<b> </b>- fantazinis akordas, sukurtas tradicinių arabiškų aromatinių kompozicijų pagrindu. Istoriškai tai buvo Rytų parfumerių bandymai imituoti pilkosios ambros kvapą. Tai itin šiltas, saldus ir tirštas aksominis akordas, keliantis asociacijas su geltona sodria gintaro spalva - ryšio su Baltijos pakrantėje randamu gintaru - viso labo tik tiek (tą reikėtų prisiminti). Esminiai ambrinių kompozicijų ingredientai - labdanas, vanilė, kvapiosios dervos. Visgi vieno recepto nėra ir egzistuoja daugybė variacijų. Ambriniai kvepalai - viena iš svarbiausių Rytietiškų kvepalų šeimos grupių.</p><p style="text-align: justify;"><i><b>Uodžiame: </b>Serge Lutens Ambre Sultan, Parfum d'Empire Ambre Russe, Hermes Ambre Narguile, Annick Goutal Ambre Fetiche ir beveik viską, kas pavadinime turi amber, ambra, ambre :)</i></p><p><i><br /></i></p><p style="text-align: justify;"><b>3. GINTARAS </b>(angl. <i>amber, pranc. - ambre jaune</i>) - mums visiems pažįstami fosilizuoti spygliuočių sakai. Natūraliame pavidale nekvepia. Vis dėlto iš gintaro dulkių yra gaminami stipraus dūmiško kvapo smilkalai, eterinis aliejus. Pastarasis (mano uostas buvo Nepalo gintaro eterinis aliejus) - nuostabaus turtingo kvapo, primenančio klampų saldžių sakų aromatą. Dėl sudėtingo išgavimo būdo, tai yra itin brangus ir retas ingredientas, sutinkamas tik nepriklausomų parfumerių kūriniuose. Gintaras, lietuviškuose tekstuose apie kvepalus minimas kaip viena iš kvapo piramidės natų, dažniausiai bus tik nemokšiškas vertimas iš anglų k., kurį reiktų keisti tiesiog 'ambra' (ta, kuri šiame tekste minima kaip Nr. 2). </p><p></p><table align="center" cellpadding="0" cellspacing="0" class="tr-caption-container" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><tbody><tr><td style="text-align: center;"><a href="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/2/2d/Baltic_Amber_necklace_with_insects_inclusions.jpg/1920px-Baltic_Amber_necklace_with_insects_inclusions.jpg" style="margin-left: auto; margin-right: auto;"><img border="0" data-original-height="395" data-original-width="800" height="317" src="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/2/2d/Baltic_Amber_necklace_with_insects_inclusions.jpg/1920px-Baltic_Amber_necklace_with_insects_inclusions.jpg" width="640" /></a></td></tr><tr><td class="tr-caption" style="text-align: center;">Foto šaltinis: <i>Wikipedia</i><br /></td></tr></tbody></table><p></p><i><b>Uodžiame</b>: etno parduotuvėlėse parduodami gintaro smilkalai, gintaro eterinis aliejus.</i><div><i><br /></i></div><div><i>#ambra #ambergris #pilkojiambra<br /></i><div><span style="background-color: white; color: #4d5156; font-size: 14px;"><br /></span></div><b>© Eglė Bertašienė / "Paskui nosį"</b></div>Eglė Bertašienėhttp://www.blogger.com/profile/02698625710998058445noreply@blogger.com0