Retrospektyva: parfumeriniai 2011-ieji
Na ką, tebūnie būsiu absoliučiai neoriginali ir kaip dauguma tinklaraštininkų paskutinį šių metų įrašą skirsiu 2011-ųjų retrospektyvai. Tik ne savo pačios asmeninių atradimų / praradimų įamžinimui, o svarbesnių parfumerinių momentų užfiksavimui. Apsiribosiu Lietuvos teritorija, nes, kaip sakant, savi marškiniai arčiau kūno.
Man labai įstrigo tas triukšmas, kurį šiemet sukėlė iš visiškai privačios iniciatyvos atsiradęs firminis „Lietuvos kvapas“. Ir ne tik triukšmas, bet ir tam tikri atoveiksmiai, nuvilniję toli už Lietuvos ribų. Apie tai rašė svarbiausi dienraščiai, mirgėjo internetas, o vienas JAV humoristas apie tai padarė net reportažą savo autorinėje laidoje. Ar gali būti dar efektyvesnis Lietuvos vardo pagarsinimas?
Jau keli metai iš eilės ryški viena tendencija – dauguma svarbiausių įvykių susikaupia metų gale. Šiemet taip pat. Turiu galvoje naujos kvepalų krautuvėlės „Autent Parfume“ atsidarymą. Nepaisant jokių ekonominių recesijų ir tikrai užpildytos šios srities rinkos. Visa laimė, kad su niekuo nesidubliuoja jų prekiaujami vardai, kad kaimynystėje nėra jokios kitos parfumerinės parduotuvės, ir kad vieta, kurioje ji yra įsikūrusi, gana gausiai šlifuojama turistų. Drąsus žingsnis, apie kurio malonų netikėtumą jau nuvilnijo kalbos parfumanų tarpe.
Leidykla „Šarkos knygos“ prieš pat Kalėdas irgi padarė staigmeną – lietuvių kalba išleido Tilar J.Mazzeo knygą „Chanel Nº5 paslaptis“. Kas, kad vertimas gana vidutiniškas, kas kad redaktoriaus plunksna prie šio leidinio puslapių turbūt nė nebuvo prisilietusi (juk jau turėjom priprasti prie tokios praktikos per tiek metų :), bet vistiek yra didelė šventė į savo parfumerinę biblioteką pasidėti egzempliorių lietuvių kalba. Tokius būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Norisi tikėti, kad pradžia šios srities literatūrai jau duota, juoba, kad kaip aš mėgstu kartoti, dabar Lietuvoje gero tono ženklu laikoma ne tik kvepėti gerais kvepalais, bet ir sugebėti paplėtoti pokalbį šia tema. Tad suinteresuotų skaitytojų, bent jau teoriškai, turėtų būti.
Negaliu nepaminėti „Hortus apertus“ projektų („Rožių sodas“, „Smilkalų klausymas“, Sissel Tolaas antikvepalų pristatymas ir kt.), kurių pagalba bandoma pažadinti neįdomioje „bekvapėje“ realybėje gyvenančią ir kvapams abejingą visuomenę. Gal po kelerių metų atsiras olfaktorinio vaikų ugdymo grupės? Arba kvapų terapijos kabinetai, skirti, pavyzdžiui, psichologinei būsenai pagerinti? Nors čia jau tikriausiai reiktų dukterinės kompanijos :)
Kas dar? Be jokios abejonės - tai naujas vardas parfumerinėje Lietuvos padangėje: Naujųjų išvakarėse interneto portalai mirgėjo nuo žinių, kad aktorius Aistis Mickevičius pristatė ir prekybon atidavė penkis savo kurtus aromatus po „FumParFum“ vardu. Kol kas jų neišmėginau, nes apie renginį sužinojau tik post factum, bet kaip tik bus proga 2012-uosius pradėti nauja pažintimi.
O kas jums įstrigo 2011-aisiais? :)
Man labai įstrigo tas triukšmas, kurį šiemet sukėlė iš visiškai privačios iniciatyvos atsiradęs firminis „Lietuvos kvapas“. Ir ne tik triukšmas, bet ir tam tikri atoveiksmiai, nuvilniję toli už Lietuvos ribų. Apie tai rašė svarbiausi dienraščiai, mirgėjo internetas, o vienas JAV humoristas apie tai padarė net reportažą savo autorinėje laidoje. Ar gali būti dar efektyvesnis Lietuvos vardo pagarsinimas?
Jau keli metai iš eilės ryški viena tendencija – dauguma svarbiausių įvykių susikaupia metų gale. Šiemet taip pat. Turiu galvoje naujos kvepalų krautuvėlės „Autent Parfume“ atsidarymą. Nepaisant jokių ekonominių recesijų ir tikrai užpildytos šios srities rinkos. Visa laimė, kad su niekuo nesidubliuoja jų prekiaujami vardai, kad kaimynystėje nėra jokios kitos parfumerinės parduotuvės, ir kad vieta, kurioje ji yra įsikūrusi, gana gausiai šlifuojama turistų. Drąsus žingsnis, apie kurio malonų netikėtumą jau nuvilnijo kalbos parfumanų tarpe.
Leidykla „Šarkos knygos“ prieš pat Kalėdas irgi padarė staigmeną – lietuvių kalba išleido Tilar J.Mazzeo knygą „Chanel Nº5 paslaptis“. Kas, kad vertimas gana vidutiniškas, kas kad redaktoriaus plunksna prie šio leidinio puslapių turbūt nė nebuvo prisilietusi (juk jau turėjom priprasti prie tokios praktikos per tiek metų :), bet vistiek yra didelė šventė į savo parfumerinę biblioteką pasidėti egzempliorių lietuvių kalba. Tokius būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Norisi tikėti, kad pradžia šios srities literatūrai jau duota, juoba, kad kaip aš mėgstu kartoti, dabar Lietuvoje gero tono ženklu laikoma ne tik kvepėti gerais kvepalais, bet ir sugebėti paplėtoti pokalbį šia tema. Tad suinteresuotų skaitytojų, bent jau teoriškai, turėtų būti.
Negaliu nepaminėti „Hortus apertus“ projektų („Rožių sodas“, „Smilkalų klausymas“, Sissel Tolaas antikvepalų pristatymas ir kt.), kurių pagalba bandoma pažadinti neįdomioje „bekvapėje“ realybėje gyvenančią ir kvapams abejingą visuomenę. Gal po kelerių metų atsiras olfaktorinio vaikų ugdymo grupės? Arba kvapų terapijos kabinetai, skirti, pavyzdžiui, psichologinei būsenai pagerinti? Nors čia jau tikriausiai reiktų dukterinės kompanijos :)Kas dar? Be jokios abejonės - tai naujas vardas parfumerinėje Lietuvos padangėje: Naujųjų išvakarėse interneto portalai mirgėjo nuo žinių, kad aktorius Aistis Mickevičius pristatė ir prekybon atidavė penkis savo kurtus aromatus po „FumParFum“ vardu. Kol kas jų neišmėginau, nes apie renginį sužinojau tik post factum, bet kaip tik bus proga 2012-uosius pradėti nauja pažintimi.
O kas jums įstrigo 2011-aisiais? :)
Comments
Post a Comment