Tuesday, 4 June 2019

Į uoslės nuotykius – su „Unda Prisca“

Jeigu greitai, negalvojant reiktų rekomenduoti kvepalus, įdomius uosti, tyrinėti, kurie būtų į nieką nepanašūs ir keltų daugiau klausimų, nei atsakymų, pasiūlyčiau kai ką labai netikėta. Netikėta, nes jie kuriami čia pat, Vilniuje, tačiau nepaisant to, parfumistų tarpe žinomi mažiau už kokius nors nedidelius itališkus ar šveicariškus gamintojus. Aš irgi juos pirmą kartą pauosčiau tik tada, kai jie patys „atėjo“ iki manęs per „Paskui nosį“ kvepalų dieną. Maža to, pabandžiusi juos tol aikčiojau ir stebėjausi keistu jų grožiu bei daugiabriauniškumu, kol Laimė Kiškūnė – jų kūrėja – turbūt neapsikentusi, padovanojo po mėginuką išsamesniam pabandymui.

„Unda Prisca“ Levandų ir Rožių odekolonai bei pagal antikinius Dioskorido receptus atkurtas „Cyprinum“ – tikra inspiracija uoslės nuotykiams. Nė vienas jų nežada greitų parfumerinių malonumų, kaip kad galėtų pasiūlyti, pvz., gurmaniškų kvapų kategorija ar atviromis kortomis mėgstantys žaisti atlapaširdiški gėliniai aromatai. Atvirkščiai – visi trys kviečia prasieiti nepramintais laukų ir miškų keliukais, užžėlusiais vešliais, susipynusiais žolynais iš vaikystės prisiminimų, sustoti pačiame viduvasaryje ir lėtai medituoti saulės šviesą.



Įprastų parfumerinių natų (pirmajame odekolone viskas sukasi aplink levandą, antrajame – aplink rožę) harmonija su kur kas rečiau naudojamais, bet dėl to dar labiau dėmesį patraukiančiais peletrūnu (Levandų odekolone) ir ajeru (Rožių odekolone) yra tai, kas masina, kas nuneša keliais dešimtmečiais atgal ir pažadina nostalgiškus pojūčius. Peletrūnas nuolat augdavo mano močiutės darže – jo lapelių turėdavau priskinti kiekvieną kartą prieš močiutei gaminant virtinukus su varške (jų skonį ir išties specifinį kvapą su ilgesiu prisimenu iki šiol). Ajero stiebas – taip pat vaikystės laiko sinonimas, kai knietėdavo nusiskinant ir pakramtant patikrinti, kuo gi apaugusios ežerų pakrantės. Bet net ir neturint asmeninio santykio su šiomis dviem mano "nusitvertom" natom, ryškiai pajausite galingą retro. Kodėl odekolonai? Galvojau apie tai, nes jiems taip būdingų ryškių, sultingų citrusų čia nėra, o jų skleidžiama nuotaika ne lengvo džiugesio, bet labiau aplinkos stebėjimo ir sąmoningo buvimo „čia ir dabar“. Spėju, todėl, kad juose apstu įvairiausių žolynų, augaliukų, be kurių sunku įsivaizduoti ir istorinius, ne vieną šimtmetį menančius odekolonus (juk jie ir buvo Laimės įkvėpimas). Na ir kvapo projekcija odekoloniška – lengva, per ilgai neužsibūnanti, raginanti flakoną turėti šalia savęs ir prireikus vėl juo pasinaudoti.

Su „Cyprinum“ dar kitas atvejis, nes jie yra tepami, įtrinami į odą nelyg kokia gydanti mostis. Man išties buvo galinga asociacija su kažkuo gydančiu, guodžiančiu, malšinančiu skausmą ir vėsinančiu emocijas. Ir dar – su kažkuo labai paslaptinga. Maždaug, kaip piramidžių labirintai su sarkofagais, žyniai ir šventos ceremonijos, antikinės vaistinės, užkalbėjimai ir kiti šventi ritualai. Henna plaukų nedažydavau, tad ir jos kvapo – pagrindinės „Cyprinum“ natos – negalėjau identifikuoti. Bet tai tik techninė detalė, kaip ir žinojimas, jog į „Cyprinum“ sudėtį įeina žalių alyvuogių aliejus, senas kvapnus vynas, mira, ajeras, vaškas, kardamonas... Įdomu, tiesa?

Thursday, 15 November 2018

Nicolaï namų atstovas: "Kvepalai visada yra gera dovana, ypač, kai nėra jokių kitų idėjų"

Atvirauju - Patricia de Nicolaï yra viena mano mėgstamiausių parfumerijos kūrėjų. Ir jau seniai - faktiškai nuo to laiko, kai Lietuvoje atsirado ištikimieji jų "ambasadoriai" VISOKIŲ DAIKTŲ KRAUTUVĖLĖ. Šiandien jie su Nicolaï Parfumeur-Créateur, Haute Parfumerie Parisienne kvietė susipažinti artimiau ir tokiam reikalui tiesiai iš Paryžiaus atsivežė Nicolaï namų atstovą Damieną Flynną (tiesa, vakar turėjęs vykti analogiškas renginys Klaipėdoje taip ir neįvyko, nes dėl tvyrojusio rūko Damienui teko leistis Rygoje ir tiesiog nesuspėti laiku atvykti, tad vilniečiams, galima sakyti, pasisekė kur kas labiau). Nicolai parfumerijos namų istorija, populiariausi Patricijos kūriniai, gamybos metodai ir ingredientai buvo pagrindinė vakaro tema, nuolat papildoma čia pat demonstruojamais kvapais - tiek natūraliomis sudedamosiomis medžiagomis, tiek jau pagamintais kvepalais. Na o jau pasibaigus renginiui labai knietėjo užduoti Damienui kelis man pačiai įdomesnius klausimus, kurie oficialiojoje dalyje nebuvo minimi.



Kas yra absoliutus Nicolai bestseleris?
Tai "Patchouly Intense". Ir jis tokiu tapo iškart, kai tik buvo sukurtas. Tikrai nežinau kodėl. Jį mėgsta absoliučiai visi - moterys, vyrai, jaunimas, afrikiečiai, amerikiečiai, azijiečiai, - visi. Pačiulis visada populiarus, žmonės dėl jo eina iš proto.
O kur slypi jo paslaptis?
Paslaptis yra Patricija (šypsosi). Ji nusprendė pačiulį sumiksuoti su gėlėmis, levandomis, santalmedžiu... Jos pačiulis yra kur kas gaivesnis, nei įprasta. Ypač žmonės dėl šio kvapo pamišę Viduriniuose Rytuose, Dubajuje, kur kasdien nuperkama po kelias dešimtis buteliukų šių kvepalų. Kartą į mūsų butiką užėjusi viena arabų princesė iškart nusipirko 100 buteliukų, nes jai patiko jų turėti visur - savo rankinėje, miegamajame, svetainėje, tualete ir visur, kur tik įmanoma - net mamos kambaryje.



Koks tavo paties favoritas?
"Cuir Cuba". Nes jis absoliučiai unikalus, į nieką nepanašus. Tai cigaro lapai, saldymedis - esu lengvai pamišęs dėl jų. Dažnai esu Patricijos "manekenas", "modelis", ant kurio ji išbando savo naujai sukurtus kvepalus, nes jai reikia juos išmėginti ant skirtingos odos. Pamenu, kai ji ant manęs juos papurškė, žmonės klausė, kuo aš kvepiu, nes jiems tas kvapas pasirodė itin keistas ir įdomus. Ir po to, kai jie jau buvo išleisti, tai vis dar yra MANO kvepalai.
Ar Patricija seka pasaulines parfumerijos tendencijas? Ar bando pataikyti į vyraujančias madas?
Patricijai tai absoliučiai nerūpi. Kas jai iš tikrųjų svarbu, tai laisvė. Štai pavyzdys: savo visus Oud'us ji sukūrė prieš 5 metus, tuo tarpu kai pirmieji kvepalai su agarmedžiu parfumerijos pasaulyje pasirodė jau prieš 10-metį. Visi klausė "kodėl?", "juk per vėlu", o ji tik mestelėjo, jog jai nesvarbu, jog "per vėlu" ir kad ji norinti SAVO agarmedžio, vakarietiško, visiškai kitokio, nei dauguma rinkoje prieinamų. Arba štai kitas pavyzdys. Pavasarį ji sukūrė "Cap Neroli", o rudenį pristatė "Neroli Intense" - dveji iš eilės kvepalai su pagrindine neroli nata. Klausiau, kodėl, tačiau Patricija tik gūžtelėjo pečiais ir tepasakė, jog norinti šiuos metus dedikuoti neroliui iš Tuniso. Ir tai yra absoliučiai skirtingi kvepalai. Nustojau tikėtis naujai sukuriamų kvepalų Kalėdoms, Motinos dienai ir pan., nes kartais Patricija naujai formulei sukurti skiria kelis metus, o kartais užtenka gerokai gerokai mažiau.

Damienas ir "Visokių daiktų krautuvėlės" komanda

Kas yra Nicolai namų DNR?
Tai absoliuti laisvė. Ir parfumerio iškėlimas viršum visko. Visi atpažįsta daugybę žymių kvepalų – Chanel No.5, J’Adore, tačiau niekas nežino, kas juos sukūrė. Patriciją tai išties labai liūdina, todėl jai norisi tai keisti.
Artėja Kalėdos. Kaip manai, ar kvepalai yra gera dovana? 
O, taip. Kvepalai visada yra gera dovana, ypač, kai nėra jokių kitų idėjų. Ir šokoladas (juokiasi).
Ačiū!

Bendraukime Fb

Daugiau veiksmo - Facebook paskyroje Paskui nosį. Susitikime ten ;)

Thursday, 22 March 2018

Pirmasis kvepalų blusturgis lauks parfumerijos mylėtojų

Jau šį sekmadienį, kovo 25 d., 15 val., visus besidominčius parfumerija kviečiame į pirmą kartą Lietuvoje rengiamą parfumerinį blusturgį "Paskui nosį". Parduosime, keisimės, dovanosime ne tik kvepalus ir miniatiūras, bet ir viską, kas susiję su parfumerija. Veiksmas vyks iki 18 val.
Daugiau info - fb paskyroje "Paskui nosį".
Iki greito!!!

©Instagram: Jovolie

Tuesday, 25 July 2017

Savaitraštyje "7 meno dienos" - recenzija apie "Kabančiuosius sodus"

Kultūros savaitraštis "7 meno dienos" publikavo mano recenziją, skirtą "Hortus apertus" parodai "Kabantieji sodai". Tekstą ir įspūdžius rasite tekste Meditacija nosiai.

Friday, 7 April 2017

Paroda „Kabantieji sodai“

Balandžio 9 – gegužės 6 dienomis Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos parodų salėje veiks olfaktorinio meno paroda „Kabantieji sodai“. Joje grupė kvapų menininkų sodo vizijas kvies „skaityti“ iš autorinių kvapų gaidų. Pasak organizatorių, per įvairiausius kvapus, lavindami uoslę, gauname gausybę informacijos, kuri gali keisti mūsų supratimą apie pasaulį.


Viena parodos iniciatorių, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė siekia atitraukti žmones nuo stereotipo, kad kvapas tėra įdomus tik tuomet, jei jis yra kažkoks juslinis animalistinis šokiruojantis triksteris, kažkas egzotiška, neįprasta, gaivališka arba tiesiog parfumerija.

Sunday, 26 March 2017

Dangiškas "joie de vivre" - Molinard Miss Habanita

Turėjo praeiti kone 10 metų, kol kiekvieną eurą Paryžiuje skaičiavusi studentė iš Rytų Europos (t. y., aš) įsigijo kvepalus, prie kurių anuomet ištisus mėnesius ėjo, uostė ir vėl atsargiai dėjo atgal į blizgias "Sephora" lentynas. Buvau tikra "vitrinų laižytoja" - paryžiečiai taip vadina tuos, kurie viską maniakiškai apžiūrinėja), nieko o nieko negalėjusi įpirkti iš savo kuklios stipendijos ir tų grašių, kuriuos kas mėnesį atsiųsdavo našlaujanti ir darbo netekusi mama. Ar galite įsivaizduoti tą jausmą, kai pagaliau dabar, po tiekos prabėgusių metų, paskubomis pakavau TĄ dėžutę su TAIS, niekur nebegaminamais, sunkiai randamais ir jau vintažu vadinamais kvepalais iš savo nebrandžios ir tolimos jaunystės dienų?!

Thursday, 9 February 2017

Nicolai "Kiss me", arba Migdolinis bučinukas

Karalienės Viktorijos epocha, kai visi suprato "gėlių kalbą" ir kavalieriai savo mylimosioms jausmus galėjo išsakyti nebyliai, įteikdami tik tam tikros rūšies ir spalvos gėles, seniai praeityje. Bet nė kiek ne mažiau simbolių šiandien gali turėti ir dovanojami (sau ar kitam) kvepalai.

Friday, 6 January 2017

Raudonojo krištolo galia

Visada buvau skeptiška masinėms psichozėms, madoms, visuotiniams geismo objektams, nesvarbu, kas tai bebūtų - muzika, literatūra, drabužiai, restoranai ar dar kas tiktai nori. Visada į tai žiūrėjau pašaipiai, nutaisiusi cinišką išraišką ir snobo toną. Iki šiandien, kol neužsipurškiau ant savęs to, dėl ko iš proto eina ne tik visas Vilnius, bet ir užkietėjusios Europos parfumistos.

Tuesday, 18 October 2016

Sankt Peterburge - Laimės Kiškūnės kuruota kvapų paroda

Nepaliauju žavėtis energingąja idėjų generatore ir įgyvendintoja, "Kvapų namų" įkūrėja Laime Kiškūne. Šįkart ji atsidūrė Sankt Peterburge ir dirigavo uostomojo meno parodos, vyksiančios iki lapkričio 6 d., „Kvapai - neregimas Peterburgo grožis“ atsiradimui ir materializacijai. Štai, ką apie projektą pasakoja pati Laimė: "Rengdama Peterburgo kvapų parodą norėjau atkreipti dėmesį, jog įmanoma atsitraukti nuo stereotipo, kad kvapas tėra įdomus tik tuomet, jei jis yra kažkoks juslinis animalistinis šokiruojantis triksteris, na, dar kažkas egzotiška, neįprasta, gaivališka arba tiesiog parfumerija...

Gyvename supami kvapų, tad kvapas pats savaime yra neatsiejamas nuo mūsų, jis lydi mus nuo pirmo iki paskutinio įkvėpimo ir nėra kažkokia gamtos ar civilizacijos išdaiga.

Kvapas - tai nematomas gyvenimo matmuo, aktualizuojantis erdves, kuriose būvame. Kvapo dinamiškumas, judrumas ir kaita leidžia priklausomai nuo paros, metų laiko ir žmogaus veiklos pajusti įprastinių gyvenimo erdvių estetiką, antiestetiką, nuotaiką, atmosferą, pagaliau, gauti informaciją...

Monday, 26 September 2016

Lietuvių video - tarp "Olibere" filmų konkurso nugalėtojų

Man labai malonu pranešti apie lietuvių sėkmę svetur, tad žinia apie "Olibere" kvepalų namų skelbtą konkursą ir jame žiuri prizą laimėjusius lietuvius tikrai nudžiugino. Dalyviai - o jų buvo net 150! - turėjo sukurti 2 min. trukmės videodarbą naujiesiems "Olibere" kvepalams "L'Etoile Noire", tačiau aromato pavadinimas bei natų piramidė nebuvo atskleisti. Tuo įdomiau - visi apsisaugojo nuo išankstinių nuostatų! Tik 9 finalistai turėjo garbės savo darbus išvysti Milano kino festivalyje, tarp jų - ir Laura Kaleininkaitė (o ji yra seniai prisiekusi ir patyrusi parfumistė :) drauge su tapytoju Arūnu Rutkumi. Jų darbas - tarsi atgijęs paveikslas iš dailininko darbų galerijos. Romantiškas, aksominis, lyg švelniai užliūliuojantis saldus sapnas.